ČernobyIyje aptikta kažkas ypatingo: keista gyvybės forma, kuri, regis, minta jonizuojančiąja spinduliuote.

Nuo tada, kai prieš 40 metų sprogo ketvirtasis Černobylio atominės elektrinės blokas, išskirtinė zona žmonėms buvo uždaryta, tačiau tai nereiškia, kad visoms gyvybės formoms šios sąlygos yra netinkamos. Tyrimai rodo, kad kai kurios gyvų būtybių rūšys sugebėjo ten įsikurti, išgyventi, prisitaikyti ir net pradėjo klestėti, rašo „Science Alert“.

Mokslininkai mano, kad gyvų būtybių klestėjimas gali būti susijęs su žmonių nebuvimu. Tačiau bent vienam organizmui tikėtina, kad reaktorių supančiose struktūrose sulaikoma jonizuojančioji spinduliuotė bus pranašumas.

Černobylio draudžiamojoje zonoje aptiktas kažkas neįprasto: klesti keistas juodasis grybas, prisitvirtinęs prie vieno radioaktyviausių pastatų pasaulyje vidinių sienų. Grybelis vadinamas Cladosporium sphaerospermum, o kai kurie mokslininkai mano, kad jo tamsus pigmentas melaninas gali leisti jam panaudoti jonizuojančiąją spinduliuotę tokiu būdu, kaip augalai naudoja šviesą fotosintezei. Kai kurie ekspertai šį mechanizmą vadina radiosinteze.

Tačiau tai dar ne viskas. Pasak mokslininkų, jie vis dar negali suprasti, kaip ir kodėl grybelis galėjo klestėti spinduliuotės veikiamas. Radiosintezės teoriją sunku įrodyti.

Verta paminėti, kad šį keistą grybelį mokslininkai pirmą kartą atrado dar 1990-aisiais. Vėlesni eksperimentai parodė, kad jonizuojančioji spinduliuotė keičia grybelio melanino elgesį – intriguojantis pastebėjimas, vertas tolesnio tyrimo.

2008 m. atlikto tyrimo metu mokslininkai nustatė, kad grybelis greičiausiai absorbavo jonizuojančiąją spinduliuotę ir pavertė ją energija, o melaninas atlieka panašią funkciją kaip šviesą sugeriantis pigmentas chlorofilas. Tuo pačiu metu melaninas veikia kaip apsauginis skydas nuo žalingesnio šios spinduliuotės poveikio. Ši išvada vėliau buvo patvirtinta 2022 m.

Vėliau mokslininkai atliko dar keletą bandymų, tačiau jiems taip ir nepavyko išsiaiškinti, kaip grybelis sugebėjo klestėti radiacijos sąlygomis.