Išaiškinta viena garsiausių bylų Jungtinėse Valstijose – serijinio žudiko Long Ailende byla. 62 metų vietos gyventojas Rexas Heuermanas prisipažino nužudęs aštuonias moteris. Tyrimas truko 16 metų. Apie jį „Netflix“ platformoje netgi buvo sukurtas serialas.

Long Ailende, Niujorke, išaiškinta viena ilgiausiai trukusių ir garsiausių serijinių žmogžudysčių bylų. 62 metų Rexas Heuermanas prisipažino nuo 1993 iki 2010 m. nužudęs aštuonias moteris. Šie nusikaltimai vadinami „Gilgo paplūdimio žmogžudystėmis“, nes kūnai buvo rasti tankmėse palei nuošalų paplūdimio kelią Gilgo rajone. Tyrimas padėjo išaiškinti ir kitus nusikaltimus ir suteikė medžiagos 2025 m. pasirodžiusiam „Netflix“ dokumentiniam mini serialui „Dingusios merginos“.

Byla prasidėjo 2010 m., kai dingo 23 metų sekso paslaugų teikėja Shannon Gilbert. Gegužės 1 d. rytą ji paskambino 911. S. Gilbert pranešė, kad lanko klientą Long Ailende ir bijo dėl savo gyvybės, nes kažkas ją persekioja ir planuoja nužudyti. Po šio skambučio ji dingo. Jos motina Marie Gilbert pateikė pranešimą apie dingusį asmenį, tačiau teigė, kad policija dėl dukters profesijos tyrimo kruopščiai neatliko.

Safolko apygardos policija kelis mėnesius ieškojo vietovėje, kurioje paskutinį kartą buvo matyta Shannon, tačiau nesėkmingai. Tik 2010 m. gruodžio 11 d. tarnybinis šuo netoli Gilgo paplūdimio aptiko žmogaus palaikus. Vėliau buvo nustatyta, kad tai 24 metų kirpėjos Melisos Barthelemy, kuri taip pat dirbo sekso paslaugų teikėja, palaikai. Ji dingo 2009 m.

Vos po dviejų dienų, gruodžio 13 d., tolesnių paieškų dėka buvo rasti dar trijų moterų palaikai: Maureen Brainard-Barnes (dingusi 2007 m.), Megan Waterman (dingusi 2010 m. vasarą) ir Amber Lynn Costello (dingusi 2010 m. rudenį). Kaip ir S. Gilbert, visos buvo apie 20 metų, žemo ūgio ir visos dirbo sekso paslaugų teikėjomis. Jų kūnai buvo rasti arti vienas kito, suvynioti į džiuto audinį ir surištomis kojomis. Tyrėjai buvo įsitikinę, kad jie susiduria su žmogžudysčių serija.

2011 m. pradžioje buvo aptikti dar šešių žmonių palaikai: keturių moterų, nenustatyto vyro ir dvejų metų vaiko sukapoti kūnai.

2025 m. viena iš nužudytų moterų buvo identifikuota kaip 1997 m. nužudyta 26 metų Tanya Jackson, o vaikas – kaip jos dukra Tatjana Dykes. 2025 m. Floridoje buvo suimtas Andrew Dykes, Tatjanos Dykes biologinis tėvas. Jam buvo pateikti kaltinimai dėl žmogžudystės. Tačiau jis neturėjo jokio ryšio su serijinėmis žmogžudystėmis Gilgo paplūdimyje.

Iš kitų trijų moterų palaikų buvo likę tik fragmentai, vienu atveju – tik kaukolė. Paaiškėjo, kad jų kūnų fragmentai anksčiau buvo rasti kitose Long Ailendo vietose. Tokiu būdu buvo identifikuotos dar trys aukos: Karen Vergata (dingusi 1996 m.), Valerie Mack (dingusi 2000 m.) ir Jessica Taylor (dingusi 2003 m.). Yra žinoma, kad K. Vergata teikė sekso paslaugas.

S. Gilbert, kurios paieškos paskatino šią bylą, palaikai buvo rasti 2011 m. gruodį pelkėtoje Oak Bičo vietovėje. Iš pradžių policija tvirtino, kad merginos mirties priežastis nenustatyta ir įtariamas atsitiktinis paskendimas. Tačiau S. Gilbert šeima tvirtino, kad mergina tapo žmogžudystės auka. Šeimos užsakyta nepriklausoma autopsija atskleidė smaugimo požymius.

Metų metus aukų artimieji tvirtino, kad tyrimo pažangos stoką lėmė prastas vietos policijos viršininko Jimo Burke'o darbas ar net tiesioginis sabotažas. Nuo 2013 m. prieš J. Burke'ą buvo atliekamas tyrimas dėl įtariamojo sumušimo, įrodymų slėpimo ir grasinimo liudytojams. Šie kaltinimai nebuvo susiję su Gilgo paplūdimio žmogžudystėmis, tačiau aukų šeimos manė, kad jie rodo bendrą vietos policijos nekompetenciją ir nesugebėjimą išspręsti tokios sudėtingos bylos.

2015 m. J. Burke'as buvo atleistas iš darbo, o 2016 m. nuteistas 46 mėnesiams kalėjimo. Aukų šeimos pradėjo reikalauti, kad nauja policijos vadovybė atliktų išsamesnį tyrimą. 2022 m. vasarį pagaliau buvo sudaryta policijos pareigūnų ir prokurorų darbo grupė. Ši komanda iš naujo išnagrinėjo visus anksčiau surinktus įrodymus ir nustatė pagrindinį įtariamąjį.

Viena iš liudininkių, Amber Costello kaimynė, pasakojo, kad tarp nužudytosios moters klientų buvo vyras, „panašus į pabaisą“ ir vairavęs „Chevrolet Avalanche“ pikapą. Taip pat buvo žinoma, kad visoms aukoms buvo skambinta iš toje pačioje vietovėje – keliuose kvartaluose Masapekvos parke Long Ailende buvusių vienkartinių telefonų. Remdamiesi šia informacija, tyrėjai pradėjo stebėti Rexą Heuermaną: jis gyveno toje vietovėje (su žmona ir vaikais), vairavo būtent tokį automobilį ir išsiskyrė didžiuliu ūgiu bei stambiu sudėjimu. Jis dirbo architektu Niujorke.

2023 m. sausį policija rado R. Heuermano išmestą picos dėžę. Ant pusiau suvalgytų picos plutų liko DNR mėginių, kurie sutapo su plaukų mėginiu, rastu ant vienos iš aukų kūno.

2023 m. liepos 13 d. R. Heuermanas buvo suimtas ir apkaltintas trimis žmogžudystėmis, tačiau vėliau buvo pridėtos dar keturios. Ankstyviausia – 1993 m. įvykdytas Sandros Costilla nužudymas – anksčiau nebuvo siejamas su Gilgo paplūdimio byla, nes kūnas buvo rastas kitoje Long Ailendo dalyje. Tačiau DNR tyrimai parodė, kad ant kūno rastas plaukas priklausė R. Heuermanui.

Apieškojus kaltinamojo namus, buvo rastas didelis kiekis pornografijos ir uostuomojo tabako, laikraščių iškarpų apie „Gilgo paplūdimio žmogžudystes“, taip pat elektroninių dokumentų, kuriuose išvardytos „problemos“ (pvz., „pirštų atspaudai“ ir „padangų vėžės“), „reikalingos medžiagos“ (pvz., „rūgštis“ ir „virvė“) ir panašiai.

Iš pradžių R. Heuermanas neigė visus kaltinimus. Jo advokatas bandė neįtraukti DNR įrodymų į bylą, vildamasis, kad be jų bus sunku įrodyti jo kliento kaltę. Tačiau jie liko byloje. 2026 m. sausio mėn. teisėjas nurodė rugsėjį pradėti R. Heuermano teismo procesą.

Matyt, įsitikinęs, kad nėra jokių šansų būti išteisintam, R. Heuermannas balandžio 8 d. prisipažino kaltu. Ne tik dėl septynių žmogžudysčių, kuriomis jis buvo kaltinamas, bet ir dėl Karen Vergatos nužudymo, kurio tyrėjai negalėjo su juo susieti. Pasak R. Heuermanno advokato, teisiamasis viešu teismo procesu nenorėjo sukelti savo šeimai ir aukų šeimoms papildomų kančių.

R. Heuermanas be teismo sutiko su trimis laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis ir keturiomis iš eilės einančiomis 25 metų laisvės atėmimo bausmėmis be lygtinio paleidimo.