Wade’as Wilsonas 2019 m. spalio naktį uždusino Kristine Melton ir Diane Ruiz – šias žmogžudystes teisėjas pavadino „bjauriomis, baisiomis ir žiauriomis“.
30 metų W. Wilsonas pramintas „Deadpool žudiku“, nes jis turi bendrą vardą su aktoriaus Ryano Reynoldso vaidinamu „Marvel“ filmų serijos personažu. Vyras su ant veido ištatuiruota nacių svastika rugpjūčio 27 d. buvo nuteistas mirties bausme už jų nužudymą, rašo „Sky News“.
Paklaustas apie tatuiruotėmis padengtą W. Wilsono veidą, ant kurio yra trys svastikos ir Džokerio įkvėpta dygsnio šypsena, advokatas Kevinas Shirley'is patvirtino, kad W. Wilsonui buvo leista naudoti makiažą, bandant jas paslėpti, tačiau galiausiai priemonės buvo „nepakankamos“.
„Ponas W. Wilsonas savo išvaizdą kūrė suimtas ir laukdamas teismo. Jis niekada neišsakė savo motyvų. Mano kolega sėkmingai pareikalavo, kad tatuiruotėms paslėpti būtų pritaikyta procedūra, tačiau, kai tai nepadėjo, bandžiau tuo pasinaudoti, jog parodyčiau jo psichinį nestabilumą“, – sakė jis.
Kaip rašė „Independent“, Jungtinių Valstijų Floridos teismui skelbiant nuosprendį, W. Wilsonas buvo bejausmis, o iš salės sklido šūksniai ir plojimai. Žudikas prieš tai atsisakė kalbėti apygardos teisme.
Smaugė ir traiškė
„Aš tiesiog norėjau tai padaryti“, – per pokalbį telefonu savo tėvui pasakė 25 metų W. Wilsonas, pervažiavęs Dianą Ruiz automobiliu, todėl ji „atrodė kaip spagečiai“. 43 metų Floridoje gyvenanti moteris vos per parą tapo antrąja vyro auka: prieš kelias valandas jis pasmaugė Ch. Melton, su kuria prieš dieną buvo susitikęs bare. Šias žmogžudystes tirti prireikė beveik penkerių metų – tik 2024-ųjų birželį prisiekusiųjų teismas žudiką nuteisė mirties bausme, tačiau vargu ar šis sprendimas nuramins tatuiruoto „psichopato“ Wade'o aukų artimuosius.
Stebuklų šalis
Koralo kyšulys atsirado 1957 m. Vakarų Floridoje – per beveik šešiasdešimt metų vietinių gyventojų ir emigrantų pastangomis jis iš dykvietės, žinomos dėl kardelių laukų ir galvijų fermų, virto vienu didžiausių regiono miestų su beveik 200 tūkst. gyventojų.
Koralo kyšulyje gausu laivybos kanalų, todėl Jungtinėse Valstijose jis meiliai žinomas kaip „Waterfront Wonderland“. Čia taip pat gyveno 35 metų Ch. Melton ir 43 metų Diana Ruiz – ir nors moterys viena kitos nepažinojo, 2019 m. spalį įvykęs susitikimas su W. Wilsonu abiem tapo lemtingu, o vėlesnių įvykių detalės daugeliui mėnesių atsidūrė Amerikos dėmesio centre.
„Tikiuosi, tu supūsi pragare“
Ch. Melton gimė ir užaugo Ilinojaus valstijoje. Vidurinėje mokykloje ji susipažino su Stephanie Sailors, kuri daugeliui metų tapo jos geriausia drauge. Ch. Melton mėgo kates ir keliones: jai teko gyventi keliose valstijose, kiekvienoje iš jų moteris įsidarbindavo vietinėse kavinėse. Po Kolorado draugės persikėlė į Floridą ir kaip visada abi pradėjo dirbti padavėjomis tame pačiame restorane.
Koralo kyšulyje Ch. Melton gyveno dvibutyje – mažame name, padalytame į dvi dalis, kuriame vienu metu gali gyventi dvi šeimos. Moteris uždirbtus pinigus leido ne tik sau, bet ir padėdama šalia gyvenančiai senyvo amžiaus mamai: kaip sakė S. Sailors, jos buvo artimos „kaip du žirniai ankštyje“.
S. Sailors ir Ch. Melton beveik visada leisdavo laisvalaikį kartu. Taip nutiko ir 2019 m. spalio 6 d. vakarą, kai draugės nusprendė nueiti į gyvos muzikos šou bare Fort Majerse, nedideliame miestelyje, esančiame 20 minučių nuo Koralo kyšulio. Tą naktį, prisimena S. Sailors, ji su drauge lipo laiptais į barą viršutiniame aukšte, kai prieš jas „staiga“ pasirodė W. Wilsonas. Jis pirmasis užkalbino drauges, prisistatydamas, kaip vėliau Stephanie suprato, kažkieno kito vardu – Ch. Melton draugė teisme prisiminė, kad vyras tuomet jai atrodė „draugiškas ir žavus“.
Kaip ir S. Sailors, D. Ruiz spalio 7-osios rytą taip pat išėjo į darbą – baras, kuriame ji dirbo, buvo vos už pusės mylios nuo jos namų. Paskutinis ją išvydo jauniausias sūnus Zane'as: jis intensyviai ruošėsi išleistuvėms ir tikėjosi, kad mama galės dalyvauti debiutiniame jo mokyklos muzikinės grupės koncerte. Kolegos žinojo, kad D. Ruiz per penkerius darbo bare metus nepraleido nė vienos pamainos, todėl staigus jos nebuvimas privertė sunerimti. Paaiškėjus, kad moteris namo taip ir negrįžo, jie įteikė policijai pranešimą apie dingusiąją. D. Ruiz kūnas buvo rastas tik po trijų dienų – jos lavonas su smaugimo žymėmis ir sulaužytu kaklu buvo rastas lauke už vieno iš vietinių grotų.
Kaip vėliau nustatyta tyrimo metu, spalio 7 d. pakeliui į darbą Dianą sustabdė pro šalį važiavęs W. Wilsonas – vyras teigė esąs pasiklydęs ir paprašė D. Ruiz parodyti jam kelią. Moteris, norėdama padėti, įsėdo į jo automobilį – o jis, toliau viena ranka vairuodamas automobilį, ėmė ją smaugti. Tada sustojo išmesti kūno: pamatęs, kad Diana dar gyva, paliko ją ant žemės, vėl sėdo prie vairo ir pervažiavo ją „10–20 kartų, kol ji atrodė kaip spagečiai“, o po to nutempė kūną į krūmus šalia ir dingo.
Sužinojęs šias ir kitas nusikaltimo detales, D. Ruiz sužadėtinis Scottas Hannonas teisme pareiškė: „Šis monstras buvo paskutinis žmogus, kalbėjęs su ja. Viskas, ką galiu jam pasakyti, yra: „Tikiuosi, kad tu supūsi pragare.“
Tėvas davė parodymus
Policija turėjo išsiaiškinti abiejų žmogžudysčių detales, tačiau jas rasti nebuvo taip sunku, nes Wade'as paliko daugybę įrodymų, pradedant telefono skambučiais savo paties tėvui ir baigiant eismo kamerų įrašais. Kai kuriuos jo veiksmus būtų galima pavadinti absurdiškais – juos vėliau panaudojo teisininkai, kurdami W. Wilsono gynybos liniją.
Vyras buvo suimtas 2019 m. spalio 8 d. – kitą dieną po to, kai buvo rastas Ch. Melton kūnas. Tuo metu W. Wilsonas jau buvo Ohajo valstijoje, kur buvo įsilaužęs į vietos pagyvenusios poros namus, o prieš tai vietos gyventojai matė jį „kruviną ir be marškinių“ klaidžiojantį gatvėmis. Remiantis policijos pranešimu, W. Wilsonas sulaikymo metu buvo neblaivus. Galimas jo dalyvavimas nusikaltimuose buvo nustatytas remiantis liudininkų parodymais, ypač jaunuolio, kurį išėję iš baro Ch. Melton kartu su Stephanie ir Wade'u nuvyko aplankyti.
Be to, policija aptiko vaizdo įrašą, kuriame matyti, kad pats W. Wilsonas vairuoja Ch. Melton automobilį – po žmogžudystės jis pavogė jos automobilį, norėdamas atvykti pas savo buvusią merginą ir ją „užpulti“, o paskui pabėgti iš Floridos. Spėjama, kad tai įvyko netrukus po D. Ruiz nužudymo – ant vaizdo įraše esančio automobilio buvo aiškiai matyti priekinio bamperio pažeidimų, tarsi juo būtų numuštas žmogus.
Stipriausias įrodymas prieš W. Wilsoną dėl žmogžudysčių buvo jo tėvo Stepheno Testaseccos parodymai. Būtent jam jaunuolis paskambino spalio 7 d. ir prisipažino padaręs nusikaltimą.
„Jis pasakė: „Aš esu žudikas“, – Stephenas atpasakojo jų pokalbį teismo metu ir pabrėžė, kad iš pradžių jis manęs, kad jo sūnus tiesiog viską išsigalvojo.
„Jis buvo susijaudinęs ir norėjo, kad pajusčiau tai, ką jis jautė. Supratau, kad jis tai pakartotų dar kartą.“
Stephenas galėjo patikėti, kad Wade'o žodžiai buvo teisingi, tik po to, kai vėliau tą dieną W. Wilsonas paskambino antrą kartą.
Pats W. Wilsonas netiesiogiai pripažino savo kaltę – interviu „Fox 4“ žurnalistei Rochelle Alleyne jis, pavyzdžiui, teigė, kad Ch. Melton „pati leido“ pasiimti savo asmeninius daiktus ir automobilį, nors iš tikrųjų moteris tuo metu jau buvo mirusi.
Tokia sumaištis parodymuose, taip pat teiginys, kad jis iš tikrųjų „pamėtėjo D. Ruiz iki autobusų stotelės“ jos mirties dieną, anot žurnalistės, kėlė įtarimų.
Visų šių įrodymų – vaizdo įrašų, neaiškių pasiteisinimų interviu metu, liudininkų parodymų, įskaitant buvusių W. Wilsono merginų, apkaltinusių jį smurtu, taip pat jaunuolio ir jo tėvo pokalbio telefonu – pakako, kad Wade'ui būtų iškelta baudžiamoji byla. Tačiau jo bylos procesas užtruko kelerius metus: netrukus po jo suėmimo ir kaltinimų prasidėjo pandemija, vėliau #BlackLivesMatter protestai, dėl kurių teismo posėdžiai ir ekspertizės buvo nuolat atidedami.
Proceso metu taip pat buvo perskaitytas W. Wilsono sesers Wendy laiškas. „Berniukas [žinau] vis dar yra kažkur, bet jį užvaldė priklausomybės kupinas monstras. Negaliu jo mylėti mažiau, nes beprotybė jį pavogė iš mūsų. Užrakinkite šį monstrą“, – sakoma jos žinutėje.
Tarp kalbėtojų teisme buvo ir psichiatras – jis atliko keletą interviu tiek su pačiu Wade'u, tiek su jo artimaisiais, bandydamas suprasti padaryto nusikaltimo priežastis. Eksperto teigimu, vaikystėje neatsiskleidė W. Wilsono polinkis į panašius įvykius. Jo charakterio pokyčiai įvyko, kai Wade'ui buvo 13 metų – tada, anot artimųjų, jis tapo „dirglesnis, izoliuotas, paranojiškas“. Psichiatras kaip pavyzdį pateikė vieną jaunuolio mamos pasakojimą: būdamas 15–16 metų jis „ne kartą“ uždarė ir uždengė namo langus, aiškindamas, kad gatvėje mato „šeimai norinčius pakenkti žmones“.
Pasak specialistės, toks staigus Wade'o elgesio pokytis greičiausiai rodo, kad jis turi psichikos sutrikimą (kalbama arba apie šizofreniją, arba apie bipolinį asmenybės sutrikimą), kuris nebuvo laiku diagnozuotas. „Gydymo nebuvimas, atsisakymas būti prižiūrimam gydytojų ir vartoti vaistus gali sukelti ligos paūmėjimą, paranojos išsivystymą, haliucinacijų atsiradimą ir nekontroliuojamus pykčio bei agresijos priepuolius suaugus, tačiau norint padaryti nedviprasmišką nuomonę ir specifinę diagnozę, tyrimams reikia daugiau laiko“, – apibendrino psichiatrė.
Vienaip ar kitaip, teismas išgirdo Wendy Wilson prašymą „užrakinti pabaisą“, tačiau dėl nusikaltimo žiaurumo ir įsitikinimo, kad W. Wilsonas sąmoningai mėgavosi žudydamas savo aukas, prisiekusieji pasirinko griežčiausią bausmės formą – mirties bausmę.
Mirtininkai gali rinktis
Egzekucijos Floridoje paprastai vyksta vienoje iš valstijos objektų Reforde, esančiame už 45 mylių nuo Džeksonvilio. Už egzekucijos vykdymą atsakingam asmeniui – kuris gali būti „privatus vykdytojas“ – sumokamas 150 JAV dolerių mokestis, o jo tapatybė lieka anonimiška.
Mirties bausmės formatą nuteistasis gali pasirinkti iš dviejų variantų: jeigu jis to nepadaro, yra nužudomas mirtina injekcija, tačiau jis turi galimybę pasirinkti egzekuciją elektros kėdėje. Pastaroji, nepaisant kritikos, vis dar naudojama Jungtinėse Valstijose, o kai kuriose valstijose, pavyzdžiui, Luizianoje, ji taikoma kaip „naujas bausmės metodas“. Be šių priemonių, Amerikos mirtininkai gali būti pakarti, sušaudyti ar gauti azoto hipoksiją, kuri atsirado palyginti neseniai.
Kaip pastebi žmogaus teisių aktyvistai, JAV mirties bausmės atvejų skaičius pastaruoju metu tik auga: jei 2022 m. įvykdyta 18 mirties bausmių, tai 2023 m. – jau 24. Tačiau iki 2022 m. dvidešimt metų jų skaičius nuolat mažėjo: pavyzdžiui, 2000 m. mirties bausmė įvykdyta 85 žmonėms, o 2010 m. – 46.
Egzekucijos laukimo laikotarpis gali užsitęsti dešimt ar net dvidešimt metų: tarkime, daugiau nei pusė mirties bausme nuteistųjų, teisininkų teigimu, bausmės vykdymo laukia jau 18 metų. Tokį ilgą procesą lėmė advokatų bandymai apeliacine tvarka sušvelninti bausmę kaltinamiesiems.
Nepaisant daugelio jos taikymo metų, mirties bausmės veiksmingumas vis dar abejotinas. Aktyvistai tikina, kad tokia bausmė praktiškai neturi įtakos nusikaltimų skaičiui – jų skaičius sumažėja „mažu procentu“ ir apskritai neturi jokio poveikio. Be to, jie atkreipia dėmesį į tai, kad nė vienas žmogaus nužudymo būdas negali būti vadinamas humanišku ir neskausmingu, taip pat pabrėžia, kad net profesionaliausias teismas nėra apsaugotas nuo žmogiškojo faktoriaus – kitaip tariant, nekaltas žmogus visada gali būti nuteistas mirties bausme tiesiog per klaidą.
Vienas pastarųjų nuosprendžių buvo įvykdytas 2024-ųjų sausį: tuomet 58 metų Kennethui Eugene'ui Smithui, nuteistam už užsakytą žmogžudystę, buvo įvykdyta mirties bausmė. Teismo sprendimu iš vyro gyvybė buvo atimta uždusinant jį azotu: K. E. Smithui buvo uždėta kaukė, per kurią išsiskyrė dujos. Žiniasklaida, remdamasi liudininkais, teigė, kad egzekucija naudojant gryną azotą, kuri pasmerktiesiems turėjo būti neskausminga, K. E. Smitho atveju truko beveik 20 minučių, o pats surištas vyras kentėjo ir „buvo apimtas traukulių“.