Adolfas Laudenbergas, pramintas „Kalėdų smaugliu“, nuoširdžiai tikėjo, kad puldamas moteris daro visuomenei paslaugą, nes žudė tik tas, kurios buvo nepatenkintos savo likimu.

Anot jo, moterys prieš savo mirtį išliejo jam savo nuoskaudas dėl tokio nemalonaus pasaulio, dėl savo sugriauto gyvenimo ir visiškos neteisybės bei nesėkmės. Galbūt jos tikėjosi paramos, bet rado mirtį.

Beveik Kalėdų Senelis

Nors A. Laudenbergas buvo pramintas „Kalėdų smaugliu“, Kalėdų naktį jis nužudė tik vieną iš keturių patvirtintų aukų. Naktį iš 1972 m. gruodžio 24 d. į 25 d. 43 metų Lois Petrie sėdėjo bare Los Andželo pakraštyje. Jos vyras prieš kelias dienas mirė nuo vėžio ir šios Kalėdos jos nedžiugino. Kai Lois suprato, kad alkoholio jai jau užteks, ji išėjo iš baro ir bandė išsikviesti taksi. Jos nelaimei, pro šalį važiavo A. Laudenbergo taksi. Kitą dieną Lois Petrie bute buvo rastas jos kūnas su smaugimo ir seksualinės prievartos žymėmis.

Vėliau spaudoje pasirodė versija, kad moterys žudiku pasitikėjo, nes jis atrodė kaip Kalėdų Senelis: vešlūs balti plaukai, balta barzda, malonus žvilgsnis iš po akinių. Tačiau tokiu būdu jis pasirodė viešumoje tik po sulaikymo, 2002 m., kai jam buvo 76 metai. O tuo metu, kai A. Laudenbergas įvykdė žmogžudystes, jam nebuvo 50 metų ir jis nė kiek nepriminė stebuklingo senelio.

Kalėdų dienos žmogžudystė pasėjo nerimą tarp kaliforniečių: kol žudiko pėdsakai dar buvo neataušę policijai nieko sulaikyti nepavyko. Daugelis vėliau prisipažino, kad kol žudikas nesučiuptas, kiekvienos Kalėdos reiškė ne tik šventės laukimą, bet ir baimę, kad „Kruvinasis Kalėdų Senelis“ vėl išeis į medžioklę.

A. Laudenbergas gimė 1926 m. Kentukyje, vokiečių imigrantų šeimoje. Jo motina, alkoholikė, mirė, kai jis buvo mažas. Jį augino tėvas, kuris turėjo nedidelę mėsinę. Po mokyklos, 1944 m., A. Laudenbergas buvo pašauktas į kariuomenę ir tarnavo statybų batalione. Po demobilizacijos jis vedė šokėją Annelę, kuri viena augino sūnų. Jie buvo keista pora. Annelei patiko vakarėliai, triukšmingos kompanijos, naktiniai klubai ir šventinė atmosfera. Adolfas, priešingai, buvo atsiskyrėlis ir mieliau sėdėjo namuose ir drožė medį.

Kas tiksliai paskatino A. Laudenbergą įvykdyti savo pirmąją žmogžudystę, lieka nežinoma. Pats maniakas, spaudžiamas nepaneigiamų įrodymų, prisipažino įvykdęs keturias žmogžudystes, nors policija jį įtarė mažiausiai šešiais nusikaltimais.

Tardymų metu jis sakė, kad išlaisvino moteris iš nelaimingo gyvenimo, kuris joms buvo našta, ir taip padarė joms gerą darbą.

Tačiau A. Laudenbergą apžiūrėję psichiatrai tai neigė: tokiu būdu žudikas bandė rasti pateisinimą savo veiksmams. Tačiau alkoholikės motinos įtaka galėjo turėti įtakos jo psichikai ir požiūriui į moteris.

Aktyvi veikla

Po pusantrų metų A. Laudenbergas įvykdė antrąją žmogžudystę. 1974 m. rugpjūčio 17 d. 50-metė Katherine Medina iš San Pedro (Los Andželas)e, susiginčijo su savo vyru ir nuėjo į barą. Ten ją rado vyras ir parsivežė namo. Tačiau Katherine išsilaisvino ir įšoko į pirmąjį netoliese stovėjusį taksi. A. Laudenbergas sėdėjo už vairo. Katherine kūnas buvo rastas kitą dieną Harbor Lake parke. Moteris buvo išprievartauta ir pasmaugta. Pirmuoju ir antruoju atveju policijai ant kūnų pavyko aptikti žudiko biologinių medžiagų pėdsakų. Tačiau tais laikais DNR tyrimai nebuvo atliekami, todėl galima sakyti, kad maniakas nepaliko jokių pėdsakų.

Kita auka buvo 54 metų Anna Felch. Jos kūnas buvo rastas praėjus mažiau nei mėnesiui po Catherine Medinos nužudymo, 1974 m. rugsėjo 4 d. tirdama žmogžudystę, policija išsiaiškino, kad moteris, Cabrillo paplūdimyje dirbusi dešrainių pardavėja, buvo stipriai išgėrusi. Paskutinė vieta, kur ji buvo matyta gyva, buvo baras San Pedro mieste, iš kurio ji išėjo jau labai girta ir įsėdo į taksi. Automobilio numerio niekas neprisiminė. Anos kūnas buvo rastas prie namo, ji buvo išprievartauta ir pasmaugta.

Paskutinė patvirtinta A. Laudenbergo auka buvo 60-metė Leah Griffin. Ji dirbo sekretore teisės klinikoje, taip pat turėjo problemų su alkoholiu. Prieš pat mirtį jai buvo diagnozuotas krūties vėžys, tikriausiai todėl Lėja pradėjo gerti kone kiekvieną vakarą. Skirtingai nei kitos jo aukos, žudikas nuvežė L. Griffin į nedidelį viešbutį San Franciske, kur ją surišo, išprievartavo ir pasmaugė. Jos kūnas buvo rastas 1975 m. balandį.

Policija įtarė A. Laudenbergą dar dviem žmogžudystėmis, įvykdytomis 1974 m.: tuomet buvo nužudytos 55 metų Irene Hind ir 83 metų Maude Burgess. Abiem atvejais žmogžudysčių braižas (prievartavimas ir pasmaugimas) atitiko A. Laudenbergo stilių. Tačiau kartu šios aukos neatitiko kitų „Kalėdų smauglio“ aukų psichotipo. Abi alkoholiu nepiktnaudžiavo, nelaimingų atsitikimų nepatyrė ir abi prieš mirtį taksi nevažinėjo. Be to, M. Burgess bute, kuri 1974 m. lapkritį buvo rasta nužudyta moteris, nusikaltimo vietoje buvo aptiktas pirštų atspaudas, kuris nesutapo su A. Laudenbergo.

1975 m. liepą A. Laudenbergo posūnis parsivežė mergaitę, pareiškęs, kad ketina ją vesti.

Kažkodėl patėviui mergina nepatiko ir, pasinaudojęs momentu, pasakė jai, kad jei ji nepaliks vaikino ramybėje, jis ją nužudys. Ir pridūrė, kad jau yra tekę žudyti moteris.

„Manau, kad jis man tai pasakė kaip kažkokį grasinimą, – vėliau sakė mergina, kurios pavardės policija neskelbia. – Jis man liepė nesakyti Steve'ui, bet aš jam vis tiek pasakiau ir mes nuėjome į policiją“.

A. Laudenbergas buvo iškviestas į apklausą, jis pasitikėjo savimi ir viską neigė. Ir kadangi jie negalėjo jo apkaltinti niekuo, išskyrus grasinimus įvaikinto sūnaus sužadėtinei, jie paleido maniaką. Ir žmogžudystės sustojo. Labiausiai tikėtina, kad A. Laudenbergas suprato, kad bus stebimas, o gal tiesiog išsigando. Be to, jis nusprendė palikti Kaliforniją ir grįžo į Kentukį. Tada jis kurį laiką gyveno Naujajame Orleane. Tik 2001 m. jis grįžo į San Pedro, apsistojo pas sūnų Geraldą ir jo žmoną Darlene.

Kava ir lazdelės

2002 m. pabaigoje Darlene Loudenberg kreipėsi į Los Andželo policijos departamento „Cold Case Unit“ (padalinys, sukurtas kiekviename JAV policijos departamente po to, kai DNR tyrimas buvo oficialiai priimtas kaip leistinas įrodymas, įvardijantis nusikaltėlį). Ji sakė, kad jos uošvis papasakojo jai apie moterų žmogžudystes prieš 30 metų. Be to, jis pateikė detalių, kurias galėjo žinoti tik tų įvykių dalyvis.

Naujojo skyriaus darbuotojai į šią istoriją pažiūrėjo labai rimtai. Kiek galėdami ištyrę A. Laudenbergo gyvenimą nusikaltimų metu, taip pat pasikalbėję su įtariamojo posūnio žmona, policija įsitikino, kad A. Laudenbergas bent jau buvo pajėgus tai padaryti. Ir kadangi buvo spermos mėginiai, paimti po pirmosios aukos nužudymo, buvo galima gauti įrodymų.

Iki to laiko A. Laudenbergas buvo įgijęs pomėgį, dėl kurio jis netgi šiek tiek išpopuliarėjo. Aštuntajame dešimtmetyje grįžęs į Kentukį, maniakas užsidegė aistra raižyti lazdeles iš manzanitos krūmų. Be to, jo lazdelės buvo tikrai labai gražios. Kai kurias iš jų jis išraižė su paukščiais ir gyvūnais, naudojo golfo kamuoliukus, kad lazdelė geriau tilptų į ranką. Jis arba dovanodavo jas, arba parduodavo tik už dešimtį dolerių. 1993 m. „Los Angeles Times“ paskelbė straipsnį su drožėjo nuotrauka.

Jame A. Laudenbergas sakė: „Man patinka jas gaminti ir matyti jas žmonių rankose. Štai kodėl aš jas taip pigiai parduodu“.

Policija nusprendė pasinaudoti, kad gautų vyriškio DNR. Vienas iš tyrėjų prie A. Ludenbergo priėjo tiesiog gatvėje, žavėjosi jo gaminiais ir paprašė pagaminti jam lazdelę pagal užsakymą. O aptarti būsimą užsakymą jis pakvietė A. Laudenbergą į artimiausią kavinę prie puodelio kavos. Žudikas neatsisakė ir policija gavo A. Laudenbergo DNR pavyzdžius. Jie puikiai atitiko pavyzdžius, rastus ant L. Petrie kūno. 2003 m. rugsėjo 5 d. įtariamasis buvo sulaikytas.

Prispaustas nepaneigiamų įrodymų (be DNR tyrimo, policijai pavyko gauti daug netiesioginių įrodymų) dėl L. Petrie nužudymo, A. Laudenbergas prisipažino dar tris žmogžudystes. Tačiau jis neigė prisidėjęs prie I. Hind ir M. Burgess mirties.

Teismas A. Laudenbergą nuteisė kalėti iki gyvos galvos. Jis mirė kalėjime 2015 m. birželio 26 d., sulaukęs 89 metų. Teismo metu vienas iš A. Laudenbergo nužudytos moters giminaičių sakė: „Jis sunaikino ne tik mūsų šeimą, bet ir pačią šventę, kuri vienija šimtus amerikiečių šeimų“.