Elizabeth Short nužudymas buvo vienas žinomiausių ir žiauriausių XX amžiaus nusikaltimų. Pasakojame viską, kas šiandien žinoma apie šį paslaptingą ir sensacingą atvejį.

1947 m. sausį visoje Amerikoje nugriaudėjo žinia apie žiaurią merginos, vardu Elizabeth Short, nužudymą. Žmonės panikavo, policija apklausė visus ją pažinojusius, o spauda atliko savo tyrimą. Tačiau nepaisant visų įdėtų pastangų, „Juodosios orchidėjos“, kaip merginą vadino žurnalistai, bylos tyrimas taip ir nepajudėjo. Praėjus 77 metams, šis žiaurus nusikaltimas vis dar neišeina žmonėms iš galvos, o kai kurie net tikisi nustatyti nusikaltėlius.

E. Short gimė 1924 m. liepos 29 d. Bostone. Mergaitės tėvas paliko žmoną ir penkias dukras, kai Elizabeth buvo šešeri. Jis surežisavo nelaimingą atsitikimą ir dingo, todėl jo šeima patikėjo, kad jis mirė. Po šio įvykio mergaitės mama, norėdama išlaikyti šeimą, įsidarbino buhaltere ir perkėlė vaikus į nedidelį butą Medforde, Masačusetso valstijoje.

1939 m. Elizabeth likimas jai pateikė nemalonią staigmeną. Kai mergaitei sukako 15 metų, ją ištiko sunkūs astmos priepuoliai. Jai buvo atlikta didelė plaučių operacija, po kurios gydytojai rekomendavo pakeisti klimatą, kad situacija nepasikartotų. Tada Elizabeth mama keliems mėnesiams išsiuntė dukrą į Majamį aplankyti giminaičių. Tačiau mergina negalėjo amžinai likti artimųjų globoje ir po kurio laiko turėjo grįžti namo.

1942 m. Elizabeth motiną pasiekė netikėta žinia: jai parašė buvęs vyras, kuris esą mirė prieš kelerius metus. Laiške jis pasakė, kad yra gyvas ir apsigyveno Kalifornijoje, o savo mirties istoriją sugalvojo siekdamas atsikratyti šeimos. Elizabeth nuspręsta išsiųsti pas tėvą, nes vakarinės pakrantės klimatas jai labiau tiko. Tiesa, santykiai tarp jų nesusiklostė ir netrukus Elizabeth paliko tėvo namus, bet pasiliko Los Andžele. Keletą mėnesių mergina su keliais draugais gyveno nuomojamame bute, o vėliau persikėlė į Santa Barbarą. Tačiau ir ši vieta netapo jos namais – netrukus nepilnametė E. Short buvo sulaikyta dėl alkoholio vartojimo ir išsiųsta atgal į Medfordą.

Tačiau Elizabeth pirmenybę teikė Floridai, o ne gimtajam miestui. Ten ji sutiko savo pirmąją meilę, JAV oro pajėgų majorą Matthew Michaelą Gordoną jaunesnįjį. Netrukus po to, kai jie susitiko, jaunuolis buvo priverstas vykti į mokymus Pietų Azijoje, iš kur rašė laiškus savo mylimajai ir netgi pasiūlė susituokti. Elžbieta sutiko, tačiau santuokai nebuvo lemta įvykti. 1945 m. rugpjūtį M. M. Gordonas tragiškai žuvo lėktuvo katastrofoje.

Po šio incidento mergina vėl išvyko užkariauti Los Andželo. Šį kartą Elizabeth atvyko turėdama konkretų tikslą – ji norėjo sukurti sėkmingą kino karjerą Holivude. Keletą mėnesių E. Short dalyvavo daugybėje perklausų ir kino bandymų ir tuo pat metu dirbo padavėja vienoje iš miesto kavinių. Tačiau, nepaisant apie aktorystę svajojančios merginos užsispyrimo, prodiuseriai neskubėjo jai siūlyti rimtų vaidmenų filmuose.

Asmeninis E. Short gyvenimas, kaip ir jos kino karjera, nebuvo labai sėkmingas. Mergina turėjo trumpalaikių romanų su vedusiais vyrais, su kuriais dažnai išvykdavo kelioms dienoms į Los Angelo pakraštį, tačiau nieko rimto iš šių susitikimų neišėjo.

Paskutinė jos simpatija buvo 25 metų vedęs vaikinas, vardu Robertas Manley. Būtent su juo mergina likus kelioms dienoms iki mirties trumpa išvyko į San Diegą.

E. Short pažįstamų teigimu, Elizabeth ir Robertas į Los Andželą grįžo 1947 m. sausio 9 d. Jaunuolis apsistojo miesto centre esančiame „Biltmore“ viešbutyje, nes Elizabeth buvo susitarusi susitikti su seserimi, kuri atvyko aplankyti ją iš Bostono. Po sesers išvykimo įsimylėjėliai ketino aptarti savo santykių perspektyvas, tačiau šiems planams nebuvo lemta išsipildyti.

1947 m. sausio 15 d. rytą E. Short kūnas buvo rastas laisvoje aikštelėje netoli „South Norton“ aveniu. Jos kūną aptiko vietos gyventoja Betty Bersinger, kuri tą rytą vaikščiojo po apylinkes su dukra. Pamačiusi gulinčios moters figūrą, ji pirmiausia ją supainiojo su manekene. Priėjusi arčiau B. Bersinger pasibaisėjo tuo, ką pamatė, ir nubėgo į artimiausią namą iškviesti policijos.

Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai taip pat buvo šokiruoti. Prieš juos pasirodęs paveikslas atrodė daug baisiau nei drąsiausios siaubo filmų scenaristų fantazijos. Nelaimingosios aukos kūnas buvo perpjautas į dvi dalis, kurias žudikas pastatė į tam tikrą padėtį: rankos buvo sulenktos per alkūnes ir uždėtos už galvos, o kojos išskleistos pečių plotyje. Genitalijos buvo pašalintos ir vietoj burnos veidas buvo perpjautas nuo ausies iki ausies. Tai vadinama „Chelsea šypsena“.

Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad kūnas tuščioje aikštelėje išgulėjo daugiau nei dešimt valandų. Remiantis kai kuriais pranešimais, E. Short prieš mirtį buvo išprievartauta. Gydytojai taip pat nurodė, kad mergaitės kūnas buvo sukapotas po hemikorpektomijos (operacijos, kurios metu amputuojama apatinė liemens dalis), o tai reiškia, kad žudikas turėjo medicininių žinių. Mirties priežastimi tapo į smegenis išsiliejęs kraujas. Teismo medicinos ekspertai taip pat apžiūrėjo nusikaltimo vietą ir prie kūno aptiko kojos bei benzino pėdsakus, kuriuo žudikas šluostė aukos kūną.

Pradėtas tyrimas ir pirmasis įtariamasis buvo R. Manley. Liudininkai tvirtino, kad Elizabeth žmogžudystės dieną ji matė „Biltmore“ viešbučio vestibiulyje, tačiau pats jaunuolis prisiekė, kad E. Short tą dieną nematė. Vėliau po kelių melo detektoriaus testų, E. Manley buvo paleistas. Tai nepaspartino tyrimo. Miestas šėlo, panika kasdien augo, o policija buvo bejėgė.

Žurnalistai, ieškantys detalių apie didžiausią atgarsį sukėlusią žmogžudystę nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, pagal populiarų to meto filmą „Mėlynoji orchidėja“, merginą pakrikštijo „Juodąja orchidėja“.

Policija sulaikė žmones, įtariamus E. Short nužudymu, tačiau rezultatų tai nedavė. Kelis kartus į policijos komisariatą atkeliavo laiškai su prisipažinimais, grasinimais ir įkalčiais, tačiau nieko vertingo nebuvo rasta.

Vieną dieną „Herald Express“ gavo laišką su laikraščių iškarpomis apie žmogžudystę, taip pat asmeninės informacijos apie E. Short. Be to, vokas buvo išplautas benzinu, kaip ir Elizabeth kūnas. Nebuvo jokių abejonių, kad grėsmingą laišką atsiuntė žudikas. Tačiau teismo medicinos ekspertams iš pranešimo nepavyko išgauti jokios informacijos, nes visus pirštų atspaudus ir DNR pėdsakus sunaikino benzinas.

Iš viso Los Andželo policija apklausė daugiau nei 200 vyrų ir moterų, įtariamų didelio atgarsio sulaukusia E. Short žmogžudyste, tačiau tikrojo žudiko taip ir nepavyko rasti. 1947 m. pavasarį tyrimas buvo oficialiai nutrauktas, tačiau byla nebuvo pamiršta.

1999 m. buvęs policijos pareigūnas Steve'as Hodelis pradėjo privatų tyrimą. Tyrimo metu jis pradėjo įtarinėti savo tėvą George'ą Hodelį savo merginos nužudymu. Reikalas tas, kad Steve'as po mirties pradėjo naršyti savo tėvo medicinos archyvus ir atrado nedidelį albumą su gražios mergaitės nuotraukomis. Palyginęs nuotraukas su laikraščių iškarpomis, detektyvas padarė išvadą, kad nuotraukose pavaizduota E. Short. Po to Hodelis jaunesnysis apžiūrėjo laiškus, kuriuos žudikas siuntė „Herald Express“, ir pamatė juose savo tėvo rašyseną. Atsirado vis daugiau faktų, patvirtinančių Hodelio vyresniojo kaltę, ir buvęs detektyvas nusprendė susisiekti su kolegomis.

Paaiškėjo, kad Hodelis vyresnysis teisėsaugos institucijų akiratį anksčiau pateko dėl nepilnametės mergaitės išžaginimo, taip pat po jo sekretorės Ruth Spaulding mirties. Policija taip pat apkaltino vyrą E. Short byloje, tačiau nebuvo rasta pagrindo jį sulaikyti.

Studijuodamas savo tėvo gyvenimą, Steve'as pamažu sužinojo apie naujus nusikaltimus, su kuriais G. Hodelis buvo kažkaip susijęs. Galiausiai buvęs detektyvas padarė bauginančią išvadą: nusprendė, kad Hodelis vyresnysis nužudė ne tik E. Short. Steve'as padarė išvadą, kad garsusis nepagautas Zodiako žudikas, kuris 1960-aisiais veikė Jungtinėse Valstijose, buvo ne kas kitas, o jo tėvas. Tokią išvadą Steve'as padarė palyginęs garsiojo maniako laiškus ir vokus, kurie buvo pristatyti laikraščiams po E. Short nužudymo, taip pat išstudijavęs Hodelio vyresniojo, kuris visą gyvenimą dirbo chirurgu, todėl turėjo reikiamų žinių ir įgūdžių ir buvo charakterizuojamas kaip karštakošis, kerštingas ir žiaurus žmogus.

Ši versija nepatvirtinta, nes nebeįmanoma apklausti Hodelio vyresniojo, tačiau Steve'as ketina toliau ieškoti tiesos ir rinkti nepaneigiamus tėvo kaltės įrodymus.

Nepaisant to, kad tyrimas vis dar yra aklavietėje, E. Short įvaizdis aktyviai naudojamas populiariojoje kultūroje. Pagal merginos nužudymo istoriją sukurta daug filmų ir serialų, parašyta keletas knygų, tarp jų 1987 m. išleistas amerikiečių rašytojo Jameso Ellroy romanas „Juodoji orchidėja“, 2006 m. režisieriaus Briano De Palmos to paties pavadinimo filmas, detektyvų rašytojo Steve'o Hodelio knygų serija „Juodoji orchidėja“ ir užuomina į „Juodosios orchidėjos“ istoriją pirmajame pripažinto televizijos serialo „Amerikietiška siaubo istorija“, kuriame E. Short vaidino aktorė Mena Suvari.