Jis treniravosi žudyti ir planavo egzekucijas iki smulkmenų. Nuo šio budelio rankų žuvo daugiau nei 400 žmonių, įskaitant ir nekaltuosius.

Albertas Pierrepointas vadinamas Didžiosios Britanijos vyriausiuoju budeliu. Jis įvykdė mirties bausmę 200 nacių karo nusikaltėlių ir tapo pasauline įžymybe. Vėliau jis atidarė barą, kuriame svečiai ateidavo gauti jo autografų. Tarp žmonių, kuriems budelis įvykdė egzekuciją, buvo net nuolatinis jo baro klientas – ir keli nekalti žmonės. Įvairių šaltinių duomenimis, jis pakorė nuo 435 iki 600 žmonių. Po atsistatydinimo budelis paskelbė atsiminimus, kuriuose pasmerkė mirties bausmę, tačiau po kurio laiko persigalvojo. Ši istorija – apie neįprastą Alberto Pierrepointo gyvenimą ir karjerą.

1950 m. kovo 9 d. Pentonvilio kalėjime Londone buvo įvykdyta mirties bausmė 25 metų Velso vairuotojui Timothy Evansui. Jis buvo pripažintas kaltu dėl savo žmonos ir vienerių metų dukters nužudymo. Teismo metu kaltinamasis bandė įrodyti, kad jo šeimininkas Johnas Christie padarė šį nusikaltimą, tačiau juo nepatikėjo ir vyras buvo nuteistas pakarti.

Po trejų metų policija aptiko kelių moterų palaikus name, kuriame gyveno Evanai. J. Christie buvo suimtas, paskelbtas serijiniu žudiku ir taip pat nuteistas mirties bausme.

1966 m. T. Evansas po mirties buvo išteisintas, o jo byla pripažinta viena žinomiausių teisminių klaidų Didžiosios Britanijos istorijoje. Ir nekaltam T. Evansui, ir J. Christie mirties bausmę įvykdė tas pats žmogus: A. Pierrepointas, britų budelis, per savo gyvenimą tapęs legenda.

„Noriu tapti budeliu“

A. Pierrepointas gimė 1905 m. Anglijos Jorkšyro grafystėje. Jo tėvas ir dėdė dirbo valstybės budeliais. 1910 m., kai Albertui tebuvo penkeri, jo tėvas buvo atleistas iš darbo, kai atvyko į egzekuciją girtas ir užpuolė savo padėjėją.

Būdamas 11-os metų Albertas mokykliniame rašinyje rašė: „Kai baigsiu mokyklą, noriu tapti budeliu“. Būdamas 12-os jis įsidarbino gamykloje netoli Mančesterio, vėliau dirbo parduotuvėje, o sulaukęs 27 metų nusprendė pasekti tėvo pėdomis. Po kelių dienų mokymų Pentonvilio kalėjime jis tapo budelio padėjėju.

Tais laikais Didžiojoje Britanijoje mirties bausmė buvo vykdoma pakariant. Budelis turėjo tiksliai apskaičiuoti virvės ilgį, kad pasmerktasis iškart mirtų nuo kaklo lūžio. A. Pierrepointas treniruotėms naudojo manekenus su maišeliais ir skaičiavo, kokio ilgio virvės reikės tam tikro svorio žmogui.

1941 m., kai jam buvo 36 metai, A. Pierrepointas buvo paskirtas valstybės budeliu. 1945 m., per Belseno nacių teismą, buvo išsiųstas į Vokietiją. Ten jis įvykdė mirties bausmę daugiau nei 200 nacių karo nusikaltėlių, įskaitant Bergeno-Belseno koncentracijos stovyklos komendantą Josefą Kramerį ir 22 metų Aušvico sargybinę Irmą Grese.

Budelio populiarumas augo

Didžiosios Britanijos spauda aprašė A. Pierrepointas darbą, ir jis išgarsėjo.

„Kitas šalis mokiau britiškos egzekucijos sistemos. Nėra kuo didžiuotis, tai tiesiog faktas: aš įvykdžiau daugiau mirties bausmių nei bet kuris kitas budelis per Didžiosios Britanijos istoriją“, – pasakojo A. Pierrepointas Karališkajai mirties bausmės komisijai, kur jis buvo vadinamas garsiausiu šalies budeliu.

Grįžęs į gimtinę A. Pierrepointas su žmona netoli Mančesterio nusipirko užeigą „Help The Poor Struggler“. Įstaiga greitai tapo vietos įžymybe: lankytojai ateidavo prašyti šimtams karo nusikaltėlių mirties bausmę įvykdžiusio budelio autografo.

Jamesas Corbittas buvo nuolatinis baro lankytojas. Jie su A. Pierrepointu nevadino vienas kito vardais ir kreipdavosi pravardėmis – „Tišas“ ir „Tošas“. J. Corbittas buvo teisiamas už savo merginos nužudymą ir jam paskirta mirties bausmė.

Dar neseniai jiedu su A. Pierrepointu bare traukė dainą “Danny Boy“, o egzekucijos dieną vienas į kitą kreipėsi baro pravardėmis.

„Sveikas, Tošai, – nedrąsiai tarė jis. – Labas, Tiša, - pasakiau. – Kaip tu?“ „Tvarkoj, tvarkoj“, – atsakė jis“, – prisiminė A. Pierrepointas.

Garsiosios egzekucijos

1950 m. A. Pierrepointas įvykdė mirties bausmę T. Evansui – žmogui, kurio kaltė vėliau buvo pripažinta teismo klaida. 1953 m. į tą patį kartuves pateko ir tikrasis T. Evanso žmonos ir dukters žudikas, namo savininkas ir serijinis nusikaltėlis J. Christie.

1951 m. gegužę A. Pierrepointas įvykdė egzekuciją Jamesui Inglisui, kuris buvo nuteistas mirties bausme už prostitutės Alice Morgan nužudymą. Pasak kaltintojų, jis ją pasmaugė po ginčo dėl pinigų už paslaugas. J. Inglisas bandė įrodyti, kad yra nepakaltinamas, tačiau teismas jo argumentų nepriėmė. Egzekucija truko apie septynias sekundes.

1953 m. sausį A. Pierrepointas įvykdė mirties bausmę 19-mečiui Derekui Bentley. Jis ir 16-metis Christopheris Craigas buvo pripažinti kaltais nužudę policijos pareigūną, kuris bandė juos sulaikyti per parduotuvės apiplėšimą.

D. Bentley tvirtino, kad nežinojo, jog Ch. Craigas turi ginklą. Pats Ch. Craigas tvirtino, kad neketino šaudyti. Tačiau teismas nustatė, kad lemiamu momentu tapo Dereko ištarti žodžiai: „Let him have it, Chris!“ Priklausomai nuo konteksto, ši dviprasmiška frazė gali būti interpretuojama kaip įsakymas šaudyti arba kaip patarimas atiduoti ginklą – bet konteksto nebuvo. Tik D. Bentley buvo nuteistas mirties bausme, nes Ch. Craigas buvo nepilnametis.

„D. Bentley pašoko, kai netikėtai atsivėrė durys. Atrodė, kad jis iki galo nesuprato, kas vyksta. Jis sutrikęs gūžtelėjo pečiais, bet nieko nesakė. Tyliai pasakiau: „Tiesiog sek paskui mane, vaikine“... Jis žengė žingsnį, užkliudė stalą, bet lyg ir nejautė, nors stalas sudrebėjo. Uždėjau jam baltą kepuraitę ir užveržiau kilpą. Pasigirdo pažįstamas diržo ir sagties spragtelėjimas. Nuo tos akimirkos bet kokie ginčai buvo beprasmiški – Derekas Bentley buvo miręs“, – prisiminimuose rašė A. Pierrepointas.

Po egzekucijos D. Bentley šeima dešimtmečius siekė jo išteisinimo. Vienas iš sulaikyme dalyvavusių policijos pareigūnų vėliau prisipažino negirdėjęs tų žodžių, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas. Be to, D. Bentley buvo protiškai atsilikęs: vaikino intelektas buvo kaip 11-os metų vaiko, jam buvo sunku skaityti ir rašyti. Nuosprendis buvo pripažintas negaliojančiu tik 1998 m., praėjus 45 metams nuo bausmės įvykdymo.

1955 m. A. Pierrepointas pakorė Ruth Ellis, kuri buvo nuteista už savo meilužio nužudymą. Ji tapo paskutine moterimi, kuriai Didžiojoje Britanijoje buvo įvykdyta mirties bausmė. Byla sukėlė platų visuomenės pasipiktinimą: daugelis manė, kad nuosprendis buvo per griežtas. Nepasitenkinimas krito ir ant paties A. Pierrepointo.

Po atsistatydinimo

Po metų, 1956 m., A. Pierrepointas paprašė Vidaus reikalų ministerijos išbraukti jį iš budelių sąrašo. Formali priežastis buvo ginčas dėl užmokesčio už neįvykdytą egzekuciją. Per savo karjerą jis įvykdė mirties bausmę 435 žmonėms (kitų šaltinių duomenimis – apie 600).

1960-aisiais A. Pierrepointas su žmona persikėlė į pajūrio miestelį Sautportą ir pradėjo rašyti savo atsiminimus. 1974 m. buvo išleista jo knyga „Budelis Pierrepointas“ („The Executioner Pierrepoint“).

„Netikiu, kad net ir vieno iš mano įvykdytų žmonių mirtis užkirto kelią kitoms žmogžudystėms. Mirties bausmė neduoda jokių rezultatų. Tai tik kerštas“, – rašė jis savo atsiminimuose.

Tačiau po kelerių metų jis persigalvojo. „Žinau, kad rašiau tai knygoje, o kai rašiau, tikrai tai turėjau omenyje. Bet nuo to laiko nusikaltimų buvo gerokai daugiau nei mano laikais, kad tiesiog negaliu apsispręsti. Jie kalba apie mirties bausmės sugrąžinimą už policijos pareigūnų nužudymą, bet niekada nemini jos grąžinimo už vaikų žudymą. Jei grąžins, gerai, bet tegul grąžina visiems. Žmogžudystė yra žmogžudystė“, – sakė jis viename interviu.

A. Pierrepointas mirė 1992 m. liepos 10 d., sulaukęs 87 metų. Likus metams iki jo mirties, Jungtinėje Karalystėje pasirodė apie D. Bentley teismą sukurtas filmas „Let him have it“. 2005 m. režisierius Adrianas Shergoldas sukūrė biografinį filmą „Pierrepointas: paskutinis budelis“ apie tai, kaip ši profesija pakeitė budelio požiūrį į gyvenimą.

Šiuo metu A. Pierrepointo asmeniniai daiktai nuolat parduodami aukcione. 2019 m. jo užrašų knygelė, veido ir rankų gipso liejiniai bei sidabrinė laikrodžio grandinėlė buvo parduota už 20 tūkst. svarų sterlingų. 2023 m. už 10 tūkst. svarų buvo nupirktas dar vienas budelio sąsiuvinis.