Sausio 18 d. sukanka metai, kai Lietuva neteko šlagerių karalienės Vitalijos Katunskytės (1955–2023). Ji buvo neatsiejama nuo Palangos, kurioje praleido trisdešimt metų, ir tapusi kurorto legenda.

2023-iųjų pradžioje Anapilin iškeliavusi V. Katunskytė buvo vadinama paprastų žmonių dainininke. Nors dainavo visiems, išlepintam elitui ji buvo per mažai rafinuota, televizijai – ne formatas, o radijo stotys jos dainų negrodavo. „Stora ir negraži“ – taip tiesiai apie save yra sakiusi pati Vitalija. Bet žmonės ją mylėjo už jos atvirumą, nuoširdumą ir gebėjimą liūdesį paversti juoku. Keletą paskutiniųjų savo gyvenimo metų Vitalija koncertavo tik sėdėdama ant kėdės, nes nebegalėjo judėti, o prieš koncertus visuomet susileisdavo dozę nuskausminamųjų, kad publikai atrodytų ideali, buvo rašoma LNK išplatintame pranešime spaudai.

Kelias į sceną prailgo

V. Katunskytė gimė 1955 m. spalio 6-ąją Šiauliuose. Scenoje ši išskirtinio balso tembro savininkė praleido daugiau nei keturis dešimtmečius, 30 vasarų jos dainos skambėjo Palangos Basanavičiaus gatvėje esančiuose restoranuose. Moteris koncertuodavo ir su dukra Monika.

V. Katunskytės muzikinę biografiją žymi ne vienas apdovanojimas, Šlagerių karalienės titulas, ne vienas išleistas muzikinis albumas.

Bene labiausiai atlikėją išgarsino dainos „Pražydo sodai“, „Aš moteris“, „Robinzonas“, „Balta lelija“ ir kt.

Stipraus balso savininkė prieš kurį laiką LRT laidoje „Stilius“ svarstė, kad kelias į sceną prailgo dėl išvaizdos ir antsvorio, daug metų neleidusio išsipildyti didžiausiai jos svajonei.

„Mano didžioji scena buvo vestuvės, jubiliejai, gimtadieniai. Žmonės, kurie mane kviesdavo, visada klausdavo, kodėl neinu į koncertų sceną. Ką jiems reikėjo atsakyti? Buvau per stambi“, – apgailestavo atlikėja, prisiminusi, kad būdama 18–19 metų ne kartą girdėjo skaudžių pastebėjimų dėl svorio ir buvo praradusi tikėjimą, kad kada nors galės dainuoti ant scenos.

„Ateidavau į koncertus, kur dainuodavo žvaigždės – S. Povilaitis, E. Kučinskas... Aš sėdžiu, ašaras braukiu. Svajojau apie tai labai daug metų ir galiausiai sulaukiau tos dienos. Gerai, kad nepalūžau. [...] Džiaugiuosi savimi, kad pasiekiau tai, ko norėjau. Apmaudu, kad į sceną ėjau taip ilgai – 20 metų dainavau, bet niekas manęs nenorėjo pastebėti“, – mintimis su LRT prieš keletą metų dalijosi atlikėja.

Išgyveno antrą jaunystę

2022 metų vasarą atlikėja dar koncertavo pajūryje. Ji neslėpė savo meilės kurortui ir jos pasiklausyti ateinantiems gerbėjams.

„Esu Palangos legenda. Jau ir pati tiksliai nesuskaičiuoju – čia darbuojuosi 31 ar 32-ąją vasarą. Kiekvienais metais vis svarstau, kad galbūt jau paskutinį sezoną dainuoju, tačiau ir vėl sugrįžtu – labai myliu savo darbą, nelabai save įsivaizduoju be muzikos, o ir žmonės vis dar ateina pasiklausyti, – portalui Lrt.lt sakė V. Katunskytė. – Išgyvenu antrąją jaunystę, man jau šešiasdešimt su uodegėle, tad nors parako dar kažkiek turiu, reikia labiau save pasaugoti, patausoti.“

Bene populiariausia atlikėja Palangoje, estrados žvaigždė V. Katunskytė paskutiniais metais susidūrė su didesnėmis sveikatos problemomis. Dėl stuburo skausmo moteris vis sunkiau vaikščiodavo, ji sėdėdavo net ir koncertų metu.

2020-aisiais kalbėdama su portalo 15min žurnalistais Vitalija pripažino, kad anksčiau viskas atrodė kitaip. Ji dirbo nei tausodama sveikatos, nei skaičiuodama valandų. Buvo metas, kai Palangoje dainuodavo ne tik vasarą, bet ir rugsėjį, taigi, keturis mėnesius iš eilės be jokių pertraukų. Palangos legenda neslėpė, kad ne vienus metus ją kamavo sveikatos problemos – turėjo bėdų su stuburu, kojomis. Vis dėlto į gyvenimą žiūrėjo optimistiškai ir jų pernelyg nesureikšmino. Anot jos, geriausias vaistas – juokas.

Scenoje ir gyvenime – lyg du skirtingi žmonės

„Jūros užeigos“, vienos pirmųjų Palangos kavinių, kurioje dainavo Vitalija, savininkas Aidas Jurkštas dalydamasis prisiminimais apie anapilin iškeliavusią galingo balso savininkę ir jos evoliuciją, portalui Žmonės.lt papasakojo, kaip prasidėjo V. Katunskytės karjera Palangoje ir kas vyko po to.

„Po Nepriklausomybės atgavimo, apie 1992–1993 m., į Palangą atvažiavo dainuoti Lietuvos estrados dainininkas Adolfas Jarulis. Irgi šiaulietis, tų laikų žvaigždė. Jis buvo muzikavimo Basanavičiaus gatvėje pradininkas. Tik šiek tiek vėliau, po poros metų, pasirodė ir V. Katunskytė. Iš pradžių kavinėje „Lakštingala“, o vėliau ją pakviečiau į savo „Jūros užeigą“. Ir ji mano kavinėje dainavo apie 13 metų“, – pasakojo jis.

Pasak verslininko, iš pradžių Vitalija dainavo ne viena, o su ansambliu.

„Pasirodymus Palangoje ji pradėjo ne kaip Katunskytė, o su trijų žmonių grupe iš Šiaulių – „Nostalgija“, ir tik gerokai vėliau ji pradėjo savo solinę karjerą. Kurį laiką jos pseudonimas buvo „Ponia Vitalija“ ir tik vėliau, po dalyvavimo Editos Mildažytės laidoje „Bobų vasara“, ėmė prisistatyti mergautine Katunskytės pavarde.

Verslininkas apibūdino Vitaliją kaip unikalų reiškinį. Pasak jo, scenoje ir gyvenime ji buvo lyg du skirtingi žmonės.

„Aš mačiau visą jos evoliuciją, kai atvažiavo, buvo 40-metė, o dabar jai – 67 metai. Ji labai išgyveno, kai turėjo palikti estrados sceną už kryželio parodymą sovietiniais laikais…

Jai mirtinai reikėjo dėmesio ir grįžtamojo ryšio su publika. Koncerto pradžioje, jei matydavo, kad žmonės klausosi abejingai, ji abejingai ir dainuodavo. Bet vos tik pamatydavo, kad sužiba žmonių akyse kibirkštėlės, kad jie mato ir girdi, reaguoja, atrodydavo, kad Vitaliją it koks žaibas nutrenkdavo – iš karto atsirasdavo energijos, ji imdavo siautėti“, – portalui Žmonės.lt pasakojo pašnekovas.

Šiauliečiams, anot Aido, ateiti į Vitalijos pasirodymus būdavo tas pats kaip saulę vakare palydėti – lygiai tokia pati svarbi tradicija.

„Ji subūrė savo ištikimą ratą ir publiką. Geriausiais laikais, kažkada skaičiavau, per vakarą jos koncerte prasisukdavo apie 1000 žmonių. Pasirodymas trukdavo apie 4 valandas kavinėje, o ji dar dalyvaudavo miesto šventėse, sugrįždavo atgal. Apie šimtas tūkstančių klausytojų ją išgirsdavo gyvai Lietuvoje. Apie dešimt metų tokiu tempu ji dirbo. Mažai surasi atlikėjų, kurie šimtą dienų iš eilės kiekvieną vakarą turi 4–5 valandų trukmės koncertą. Štai iš kur jos populiarumas, juk nei televizija, nei radijas jos dėmesiu nelepindavo.“

A. Jurkštas kartu su Vitalija patyrė, kaip pats pasakojo, visą epochą. Kartu nueita beveik 15 metų. Buvo visko – ir sunkių akimirkų, ir sveikatos problemų, ir skaudžių netekčių.

„Prieš keliolika metų mes palaidojome jos mamą Šiauliuose, o tą patį vakarą ji sutvardžiusi emocijas koncertavo Palangoje. Vitalija buvo labai atsakinga, darbšti, reto darbštumo ir žodžio žmogus“, – sakė jis.

Pasak buvusio atlikėjos žento Kęstučio Blažio, Vitalija dar mirties dieną galvojo apie koncertus, turėjo daug planų.

V. Katunskytė gimė 1955 m. spalio 6 d. Šiauliuose, mirė 2023 m. sausio 18 d., palaidota tame pačiame mieste.

::alfa::Metai po Vitalijos Katunskytės mirties: net ir paskutinę dieną ji planavo koncertus