Svarbiausia taisyklė: niekada nieko neskelbkite, kol mirusiojo šeima nerado progos apie netektį paskelbti pirma.

Atsiradus „Facebook“, „Twitter“ ir „Instagram“ socialinė žiniasklaida tapo svarbia mūsų dalijimosi sielvartu dalimi. Deja, įrašai apie žmogaus mirtį gali turėti atvirkštinį poveikį ir netgi supykdyti mirusiojo artimuosius. Taigi, kas yra leistina ir kas nepriimtina kalbant apie gedulą šiame skaitmeniniame amžiuje? Ši informacija turėtų padėti orientuotis, kokio etiketo reikia laikytis.

Gerbkite šeimą bet kokia kaina

Pagrindinė taisyklė, nepaisant to, kurią platformą naudojate, yra gerbti šeimos norus. Tai ypač aktualu prieš laidotuves. Žinome ne vieną istoriją, kuomet žinia apie žmogaus mirtį pasklinda greičiau, nei patyrusieji netektį spėjo paskambinti artimiesiems ir draugams.

Tai akivaizdžiai trikdo ne tik šeimą, bet ir artimus draugus, kurie naujienas sužinojo per beasmenį kanalą. Niekada nieko neskelbkite, kad ir koks geranoriškas jūsų žingsnis atrodytų, kol nesate tikri, kad artimiausia mirusiojo aplinka nebuvo informuota.

Kai būsite tikri, kad naujienos pasklido, pagalvokite apie savo santykius su mirusiuoju. Jei su juo neturėjote artimų santykių, geriausia pasirinkti paprastą užuojautą ar komentarą prie šeimos narių įrašo socialiniuose tinkluose, o ne skelbti atskirą savo įrašą.

Jei tai buvo jūsų brangus draugas ar šeimos narys, atsižvelkite į jo asmenybę. Gal jis nemėgo viešumos? Ką jis pagalvotų apie jūsų įrašą socialiniuose tinkluose? Atsižvelkite į jo norus net ir jam mirus. Jei šis asmuo nebuvo brangus draugas ar šeimos narys, tada bet kokie įrašai, išskyrus paprastą užuojautą, dažniausiai kalba apie jus, o ne apie netektį patyrusius žmones.

Pagrindinė su laidotuvėmis ir socialine žiniasklaida susijusi taisyklė – tylėkite

Atėjus laidotuvių dienai, jei šeima nepateikė jokių nurodymų, tiesiog manykite, kad turėtumėte tylėti ir nieko neskelbti. (Galite paklausti kokio nors mirusiajam artimo žmogaus, bet būkime tikri: šiuo metu jis galvoja apie svarbesnius dalykus.) Jeigu nėra šeimos narių, už laidotuves atsakingų asmenų ar organizacijos įrašo, susilaikykite ir nuo kitos – laidojimo namų, kapinių, kur bus palaidotas velionis ar panašios informacijos skelbimo.

Įsitikinkite, kad atsisveikinimo ceremonijos metu jūsų telefonas yra išjungtas arba nutildytas. Nenaršykite jame, neskambinkite, nebent išeisite į lauką ar kitą patalpą. Ir jokiu būdu nedarykite asmenukių. „Laidotuvių asmenukės“ dažniausiai atspindi begėdiškiausią socialinės žiniasklaidos pusę, todėl visiškai to venkite.

Ką galite daryti

Ką galite padaryti, tai dalintis atminimo žinutėmis asmens „Facebook“ puslapyje. Tai bus geras prisiminimas šeimai. Pasak leidinio „Psychology Today“, jos laikomos „bendruomenės erdvėmis“, kuriose žmonės gali kartu liūdėti. Čia galite skelbti turimas nuotraukas, pasakoti istorijas ir pakomentuoti kitų žmonių paliktus įrašus. Būtinai kreipkite dėmesį į „pasakojimą“, kurį pasakojate apie mirusįjį, ar jis neprieštarauja tam, kurį kiti šeimos nariai ir draugai jau paskelbė internete.

Kodėl tai tikrai svarbu

Visi liūdime skirtingai, o ypač – internete. Tiesiog atminkite, kad socialinės žiniasklaidos įrašai dažnai yra impulsyvūs ir trumpalaikiai, o mirtis yra amžina.

Galite manyti, kad darote kilnų dalyką, bet taip pat galite nuliūdinti (arba supykdyti) šeimą, kurios sielvartas gali pasireikšti kaip pyktis prieš jus dėl to, kad pasinaudojote mylimo žmogaus mirtimi, kad atkreiptumėte dėmesį į save.

Jei tikrai norite parodyti, kad jums rūpi, paskambinkite arba užsukite į jų namus, kad tikrai būtumėte šalia gedinčiųjų. Nes nors kalbėti apie mirtį yra sveika ir būtina, kai kuriuos dalykus geriausia palikti apie juos nerašant socialiniuose tinkluose.

Kokios patirčių turite jūs?

Ar dėl socialinių tinklų patyrėte teigiamų ar neigiamų potyrių, kai praradote mylimą žmogų? Pasidalykite savo istorija su mumis.