2000-ųjų pradžioje ispanė buvo nuteista už žmogžudystę, kurios ji nepadarė. Spauda ją persekiojo ir vadino „iškrypusia lesbiete“, o policija negalėjo pateikti pakankamai įrodymų.

2001 m. rugsėjį Ispanijos prisiekusiųjų teismas nuteisė 49 metų ispanę Doloresą Vázquez už jaunos merginos nužudymą kalėti 15 metų. Prieš tai D. Vazquez dėl savo orientacijos patyrė didelį žiniasklaidos spaudimą. Kol ji buvo teisiama, tikrasis žudikas gyveno netoliese, tačiau policija į jį atkreipė dėmesį tik tada, kai žuvo kita mergina.

1999 m. spalio 9 d. 19-metė Rocio Wanninkhof iš mažo Mijas miestelio netoli Malagos (Ispanija) vakarą leido su savo vaikinu Antonio Jose Jurado. Pora ketino vykti į mugę, kur jų laukė draugai.

Apie pusę dešimtos vakaro Rocio pasakė, kad eina į savo namus persirengti ir nusiprausti. Ji išėjo ir daugiau negrįžo. Ryte jos mama Alicia Hornos pradėjo skambinti visiems mergaitės pažįstamiems ir draugams, tačiau niekas nežinojo, kur tiksliai dingo jos dukra.

Alicija nusprendė pasivaikščioti, kad šiek tiek nusiramintų. Eidama lauke ji rado Rocio priklausiusius sportbačius ir šaliką. Tuomet ji iškvietė policiją. Į įvykio vietą atvyko policija, kuri aptvėrė teritoriją ir pradėjo ieškoti Rocio. Prie paieškų prisijungė vietos gyventojai.

Netrukus policija aptiko kraujo pėdsakų. Sekdama jais policija surado kraujo klaną. Į įvykio vietą atvykę kriminalistai nustatė, kad kūnas buvo tempiamas žeme, o vėliau pakrautas į visureigį – tai rodė padangų pėdsakai. Merginos dingimo dieną netoli nusikaltimo vietos važiavęs taksi vairuotojas prisiminė girdėjęs „veriantį klyksmą“.

Po trijų savaičių, 1999 m. lapkričio 2 d., maždaug už 30 kilometrų nuo dingimo vietos policija rado Rocio kūną. Žinią apie jos mirtį greitai pasiekė Ispanijos žiniasklaidą. Šis atvejis buvo plačiai aptarinėjamas dėl ypatingo žiaurumo: mergaitės kūnas buvo subjaurotas peikiu padarytų durtinių žaizdų.

Lesbietė „grobuonė“

Ispanijos spauda pareikalavo greitai sučiupti kaltininką. 2000 m. rugpjūtį ji pranešė, kad policija tikrina viešbučio vadovę D. Vazquez, kuri įtariama dalyvavusi žmogžudystėje. Radijas, laikraščiai ir televizija pranešė, kad D. Vasquez tariamai kaltino Rocio sukėlus nesutarimą tarp jos ir mergaitės motinos. Ir ji pažadėjo jai atkeršyti.

Dar būdama ištekėjusi Rocio mama Alicia Hornos susipažino su D. Vazquez, su kuria užmezgė romantiškus santykius. Kartu jos nusipirko namą ir pradėjo auginti tris Alicijos vaikus: Rocio, jos seserį Rosą ir jų brolį. Vaikai atvirai papasakojo savo bendraamžiams, kad turi dvi mamas ir pasirašinėjo dviguba pavarde – „Vazquez-Hornos“.

Doloresa ir Alicia išsiskyrė 1988 m., tačiau tame pačiame name gyveno iki 1994 m. Netrukus Alicia užmezgė naujus santykius, šį kartą su vyru.

Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie galimą D. Vazquez dalyvavimą Rocío nužudyme, žiniasklaida pradėjo persekioti moterį. Be to, bulvariniai leidiniai ypač pabrėžė D. Vasquez orientaciją: vadino ją „plėšria“, „agresyvia“, „vyriška“, „iškrypusia“ lesbiete.

Tais metais LGBT bendruomenė Ispanijoje gynė savo teises sudaryti tos pačios lyties asmenų santuokas. Homofobijos lygis visuomenėje išliko gana aukštas, o LGBT asmenys, net ir gavę legalią galimybę kurti šeimą (2005 m.), dažnai skųsdavosi diskriminacija.

2000 m. rugsėjį policija sulaikė Doloresą, įtariamą žmogžudyste. Tačiau jie niekada nepateikė jokių kaltės įrodymų: nei nužudymo ginklo, nei kraujo pėdsakų ant drabužių ar pirštų atspaudų. Tyrėjai tik nurodė, kad nusikaltimą paskatino „kerštas, neapykanta ir piktavališkumas“.

Doloresa turėjo raudoną automobilį „Toyota Celica“: toks pat automobilis, anot liudininkų, buvo pastebėtas netoli žmogžudystės vietos. Šio fakto pakako „įrodyti“ jos dalyvavimą nusikaltime. 2001 m. rugsėjo 25 d. prisiekusiųjų teismas nuteisė ją kalėti 15 metų ir vieną dieną.

Visuomenės spaudimas Doloresos atžvilgiu buvo toks stiprus, kad pokalbyje su savo advokatu ji teigė pati ėmusi abejoti savo nekaltumu. Nepaisant to, D. Vasquez nesiliovė gintis ir padavė apeliaciją. 2002 m. vasario mėn. Andalūzijos Aukščiausiasis Teismas panaikino nuosprendį ir nurodė bylą nagrinėti iš naujo.

„Holovėjaus smauglys“

Kol D. Vasquez laukė pakartotinio teismo, įvyko dar viena žmogžudystė: 2003 m. rugpjūčio 14 d. 17-metė Sonia Carabantes buvo nužudyta Coin mieste, maždaug už 20 kilometrų nuo Rocío Wanninkhof dingimo vietos.

Netoli savo namų S. Carabantes mama šalia didelės kraujo dėmės rado basutes, piniginę ir telefoną. Sonios paieškoje dalyvavo 700 savanorių. Praėjus penkioms dienoms po jos dingimo, nuogas Sonios kūnas buvo rastas prie upelio netoli jos namų. Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad ji buvo pasmaugta.

Šį kartą policijai pavyko sulaikyti žudiką – britą, vardu Tony Kingas. Nusikaltimo vietoje tyrėjai aptiko T. Kingo DNR pėdsakų, kurie atitiko Rocio Wanninkhof nužudymo vietoje rastus įkalčius. Į policiją kreipėsi ir buvusi T. Kingo žmona Cecilia.

„Tą naktį, kai Rocio dingo, Tony paėmė mano draugo automobilį. Tą vakarą grįžęs iškart nuėjo į tualetą. Jis ten išbuvo visą amžinybę. Užuot palikęs vonios kambarį netvarkoje, kaip paprastai, jis paliko jį švarų ir tvarkingą. Maniau, kad tai labai keista“, – prisiminė Cecilia.

Tony gimė 1965 m. Londone, Holoway rajone. Tuo metu, kai Rocío buvo nužudyta, jis jau buvo teistas nusikaltėlis. Kai jam buvo 20 metų, T. Kingas įvykdė daugybę išprievartavimų. Kad aukos nesipriešintų, jis smaugė jas elektros kabeliu, kol šios netekdavo sąmonės, o paskui prievartaudavo. Kai T. Kingas buvo sučiuptas, britų žiniasklaida praminė jį „Holovėjaus smaugiku“.

Teismas T. Kingui skyrė 10 metų nelaisvės, tačiau jis atsėdėjo tik pusę termino ir 1991 m. buvo lygtinai paleistas. Po kelių savaičių jis grįžo į kalėjimą už plėšimą. Atsėdėjęs dar dvejus metus, T. Kingas ir vėl buvo paleistas. Po trejų metų jis vėl užpuolė moterį. Kad išvengtų arešto, jis su šeima persikėlė į Ispaniją, kur pirmiausia nužudė Rocio Wanninkhof, o paskui Sonią Carabantes.

2005 m. T. Kingas buvo apkaltintas žmogžudystėmis, o vėliau nuteistas kalėti 55 metus.

Doloresos Vasquez išlaisvinimas

D. Vasquez buvo paleista iš kalėjimo 2002 m. vasarį, Ji spėjo atsėdėti 17 mėnesių. Byla jai buvo visiškai nutraukta 2004 m. Kaip prisimena jos advokatas, nepaisant to, kad tikrasis žudikas buvo rastas, policija neatsiprašė, o žiniasklaida toliau persekiojo Doloresą ir tvirtino, kad ji buvo T. Kingo bendrininkė.

Neatlaikiusi visuomenės spaudimo D. Vasquez persikėlė į Jungtinę Karalystę, kur prisijungė prie savo šeimos. Ji pradėjo dirbti vienoje iš Londono transporto įmonių.

2006 m. sausį Doloresa padavė Ispaniją į teismą reikalaudama keturių milijonų eurų už neteisėtą įkalinimą. Teisingumo ministerija pripažino, kad jos byloje įvyko „teisingumo klaida“, ir priteisė jai 120 tūkst. eurų kompensaciją. Tačiau Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad ji neturėjo teisės gauti šių pinigų.

Doloresa ilgai nekalbėjo viešai ir nedalijo interviu. 2013 m. ji darė pranešimą renginyje, kuriame buvo susirinkę Madrido Politinių ir konstitucinių studijų centro advokatai ir prokurorai. Ji kalbėjo apie teismų sistemos neteisybę ir tyrėjų jai daromą spaudimą.

Naujausiais duomenimis, 2017 m. D. Vazquez grįžo į Ispaniją ir nusipirko butą mažame Betanzos miestelyje.