Moteris paprašė kaimynų perduoti laišką policijai, jeigu jai kas nors nutiktų. Jame ji išpranašavo savo žmogžudystę.

1998 m. gruodį Viskonsine buvo rasta negyva 40-metė namų šeimininkė Julie Jensen. Tyrimas truko kelerius metus. Jame lemiamą vaidmenį suvaidino Julie laiškas, kurį ji parašė likus trims dienoms iki mirties, kuriame ji įvardijo žudiką. Kaip Julie pavyko išspręsti savo mirties atvejį, skaitykite naujoje savaitgalio detektyvų rubrikoje.

1998 m. gruodžio 3 d. 38 metų brokeris Markas Jensenas paskambino 911 ir pranešė, kad jų namuose mažame Pleasant Prairie miestelyje Viskonsine aptiko savo 40 metų žmonos Julie Jensen kūną.

Julie gulėjo lovoje po antklode, vilkėdama tik marškinėlius ir apatinius. Policijai jos nenatūrali padėtis pasirodė keista: atrodė, kad ji buvo tyčia apversta. Tačiau svetimų pirštų atspaudų ar įsilaužimo į namus požymių nebuvo, o teismo medicinos ekspertizė nerado smurtinės mirties požymių.

Byla galėjo likti neišspręsta, jei ne laiškas, kurį Julie parašė prieš pat mirtį.

Kažkas įsiveržė į namus

Julie susipažino su Marku, kai studijavo Viskonsino universiteto Oshkosh slaugos koledže. Studijų ji nebaigė: 1984 m. su Marku susituokė, o 1990 m. gimė sūnus Deividas. Šeima buvo laikoma klestinčia ir laiminga, tačiau gimus vaikui tarp Marko ir Julie prasidėjo konfliktai. Markas pasinėrė į savo darbą. Julie skundėsi artimiesiems, kad jos vyras nieko nedaro namuose ir reikalauja, kad ji padarytų viską.

1991 m., Marko paraginta, Julie pradėjo dirbti ne visą darbo dieną brokerio padėjėja. Darbe ji sutiko vyrą, vardu Perry Tariqas, ir jie užmezgė romaną.

Markas netrukus sužinojo, kas vyksta, ir jų santykiai tapo dar šaltesni. Julie pateikė skyrybų prašymą, bet netrukus atsiėmė prašymą, nes Markas pagrasino, kad jei jie išsiskirs, ji daugiau niekada nepamatys savo sūnaus. Tada Julie išsiskyrė su Perry, kad išlaikytų santykius su vyru.

Tuo pat metu jų gyvenime ėmė dėtis keisti dalykai. Kažkas reguliariai palikdavo pornografijos kieme, namuose ir automobilyje. Markas tikino, kad kažkas ateina į jų namus, ir įtarė, kad tai buvęs Julie meilužis P. Tariqas.

Markas ir Julie pasamdė privatų detektyvą ir įrengė vaizdo stebėjimą, kad sugautų kaltininką. Policijos pareigūnas Ronas Kosmanas vėliau pranešė, kad per tą laiką su Julie kalbėjosi apie 50 kartų, nes ji nerimavo, kad kažkas įsibrauna į jų namus. Kai detektyvas pasakė, kad už to greičiausiai slypi Markas, Julie juo nepatikėjo.

Nelaiminga ir prislėgta

1995 m. Julie ir Markas susilaukė antrojo sūnaus Douglaso, tačiau santykiai šeimoje jau nepagerėjo.

„Ji buvo nelaiminga ir prislėgta“, – vėliau apie tuometinę Julie būklę sakė jos gydytojas Richardas Bormanas.

O 1998 m. gruodžio 3 d. ji buvo rasta negyva.

Anot apygardos prokuroro, pirmasis įvykio vietoje buvęs medicinos ekspertas iš pradžių manė, kad Julie mirė dėl natūralių priežasčių.

Tačiau jos draugai sakė pastebėję keistą Marko elgesį per jo žmonos laidotuves. Jie atkreipė dėmesį, kad jis neatrodė nusiminęs.

„Markas stovėjo už poros metrų nuo karsto, o aplink jį susirinko būrys vyrų. Jis juokėsi ir juokavo, ir tai atrodė labai keistai“, – sakė viena iš Julie draugių.

Netrukus po laidotuvių ji pastebėjo keliolika šiukšlių maišų, kuriuose šalia Marko ir Julie namų buvo Julie daiktai. „Atrodė, kad jis norėjo ištrinti ją iš savo atminties, išvalyti jos pėdsakus iš savo gyvenimo ir namų“, – sakė ji.

Atviras laiškas

Kitą dieną po Julie mirties jos kaimynai Tedas ir Margaret Voightai policijai perdavė paslaptingą voką.

Paaiškėjo, kad prieš pat mirtį Julie pradėjo pastebėti Marko elgesio keistenybes ir vieną dieną jo dienoraštyje rado nuodingų medžiagų sąrašą. Ji bijojo apie tai kalbėti tiesiogiai su vyru. Vietoj to ji nufotografavo sąrašą ir parašė laišką kaimynams, prašydama perduoti jį policijai, jei jai kas nutiktų.

„Rašau tai šeštadienį, 1998 m. lapkričio 21 d., 7 val. Šis „sąrašas“ buvo mano vyro užrašų knygelėje – gal jis ne man skirtas, nežinau, ką tai reiškia, bet jei man kas nutiktų, Markas būtų mano pirmasis įtariamasis. [...] Mūsų santykiai pablogėjo tiek, kad tapome mandagiai paviršutiniški. Žinau, kad jis niekada man neatleido už trumpą romaną su tuo niekšeliu prieš septynerius metus. [...] Meldžiuosi, kad tai pasirodytų tik mano kliedesys ir nieko neatsitiktų. Tačiau pastaruoju metu Markas elgiasi labai įtartinai ir aš bijau dėl savo gyvybės. Niekada nenusižudyčiau. Turiu vaikų – jie man viskas!“

Netrukus policija gavo skrodimo rezultatus: teismo medicinos ekspertai Julie kraujyje, skrandyje ir šlapime aptiko etilenglikolio.

Tyrėjai taip pat rado elektroninių laiškų, patvirtinančių, kad M. Jensenas likus keliems mėnesiams iki Julie mirties užmezgė romaną su moterimi, vardu Kelly Labonte. Po Julie mirties K. Labonte persikėlė gyventi pas Marką ir jie netrukus susituokė.

Kai po kelių mėnesių detektyvai supažindino Marką su Julie laiško turiniu, jis atsakė, kad Julie tuo metu nebuvo savimi ir nerimavo, kad ji gali sau pakenkti. Tyrėjų teigimu, M. Jensenas nužudė savo žmoną, kad galėtų būti kartu su K. Labonte, taip pat ir dėl ​​to, kad negalėjo atleisti žmonai neištikimybės su kolega.

Teismas užtruko

Kaltinimai M. Jensenui buvo pateikti 2002 m. – dėl bylos sudėtingumo procesas užsitęsė kelerius metus.

Nepaisant to, kad Julie tvirtino, kad niekada nenusižudys, likus dviem dienoms iki mirties jai buvo skirti antidepresantai, o tai rodė, kad jos savijauta buvo nestabili. Prokuratūra netikėjo, kad Julie nusižudė, tačiau prokuroras pripažino, kad dauguma apsinuodijimo etilenglikoliu atvejų yra susiję su savižudybe.

Tyrimo metu nustatyta, kad jos mirties dieną, balandžio 23 d. 9.42 val., šeimos namų kompiuteryje kažkas internete ieškojo informacijos apie sąmonės netekimą dėl apsinuodijimo etilenglikoliu. Šios dvi užklausos vėliau buvo pašalintos iš naršyklės istorijos.

Todėl medicinos ekspertas padarė išvadą, kad Julie buvo nužudyta, ir nustatė dvi mirties priežastis: apsinuodijimą etilenglikoliu ir uždusimą.

Teismo procesas baigėsi 2008 m. vasario 22 d. Po daugiau nei 30 valandų svarstymo prisiekusieji pripažino M. Jenseną kaltu dėl savo žmonos nužudymo. 2008 m. vasario 27 d. Kenoshos apygardos teismo teisėjas Bruce'as Schroederis nuteisė jį kalėti iki gyvos galvos be lygtinio paleidimo galimybės.

Naujas procesas

2013 m. M. Jensenas užginčijo nuosprendį.

Julie laiškas prisiekusiesiems pateikė svarių įrodymų prieš Marką. Tačiau gynyba priminė, kad kaltinamasis turi teisę apklausti liudytoją, kurio parodymai panaudoti prieš jį. Iškviesti Julie į teismą buvo neįmanoma, o tai reiškia, kad jos parodymai negali būti laikomi Marko kaltės įrodymu.

Prokuratūra turėjo pradėti naują tyrimą.

Šį kartą tyrėjai rado įrodymų, patvirtinančių, kad Markas daugelį metų vertė Julie jaustis nesaugiai. Kompiuterio išoriniame standžiajame diske policija aptiko netikrą elektroninį laišką su pornografiniais priedais, kuriuos Markas atsiuntė sau ir Julie iš netikros paskyros. Tai paaiškino, iš kur kilo pornografija, kurią buvęs Julie meilužis tariamai paliko Jensenų namuose.

Be to, buvęs kolega liudijo prieš Marką: jis prisiminė pokalbį, vykusį likus maždaug mėnesiui iki Julie mirties.

Kai jiedu su Marku šnekučiavosi ir gėrė po konferencijos, kurioje buvo kartu, Markas staiga pasakė, kad erzinantis sutuoktinis gali apsinuodyti benadrilu, baseino chemikalais arba etilenglikoliu, kurio yra antifrize.

2023 m. sausį teismas iš naujo išnagrinėjo bylą ir prisiekusiųjų teismas vėl pripažino M. Jenseną kaltu. Teisėjas B. Schroederis vėl skyrė maksimalią bausmę – įkalinimą iki gyvos galvos be lygtinio paleidimo.

M. Jensenas šiuo metu atlieka bausmę Oshkosh kalėjime Viskonsine.