Amerikietė daugybę metų netikėjo, kad jos naujagimė dukra sudegė gaisro metu. Ir ji buvo teisi.

1997 m. 25 metų namų šeimininkės iš Filadelfijos Luzos Cuevos namuose kilo gaisras. Luza, jos vyras ir du sūnūs išsigelbėjo, tačiau jų naujagimė dukra liko degančiame name. Policija, atlikusi ekspertizę, konstatavo, kad mergaitė sudegė, tačiau Luza tuo nepatikėjo. Šešerius metus ji įrodinėjo, kad jos dukra buvo pagrobta. Luzos istorija – šioje savaitgalio detektyvų istorijoje.

1997 m. gruodžio 15 d. 25 metų namų šeimininkė Luza Cueva, tvarkydama savo namus viename iš Filadelfijos imigrantų rajonų, staiga pajuto degėsių kvapą. Ji iš karto išsiuntė sūnus į lauką ir nubėgo į viršų pasiimti iš lovytės ką tik gimusios dukrelės, tačiau jau lipant laiptais Luzos akys pradėjo ašaroti nuo dūmų. Pakilusi į antrą aukštą, ji pamatė, kad vaikų kambarys skendi liepsnose.

Bandydama rasti dukrą, Luza paniškai blaškėsi po kambarį, bet jos niekur nebuvo. Luzos veidas smarkiai apdegė ir, pajutusi, kad nebegali būti viduje, ji išskubėjo į lauką kviesti pagalbos. Vienas kaimynas atskubėjo į pagalbą. Pasiėmęs gesintuvą, jis bandė įsibrauti į antrą aukštą, tačiau nepavyko. Jis teigė, kad girdėjo vaiko verksmą.

Įtartinas apsilankymas

Luza ir jos vyras Pedro, imigrantai iš Puerto Riko, jau kelerius metus gyveno Jungtinėse Valstijose ir augino du sūnus: penkerių metų Wilfredą ir ketverių metų Izraelį. 1997 m. gruodžio pradžioje jiems gimė dukra Dalimara. Mergaitė turėjo rudas akis, tamsiai rudus plaukus ir duobutes. Kai kilo gaisras, jai tebuvo 10 dienų.

Į namus atvykę gelbėtojai gaisrą užgesino per 14 minučių. Jie nustatė, kad gaisro priežastis – sugedęs ilgintuvas, prijungtas prie šildytuvo šalia kūdikio lovelės.

Luza blogai kalbėjo angliškai. Ji bandė gelbėtojams aiškinti, kad jos vaikas galėjo būti pagrobtas, tačiau niekas jos neklausė.

Bet Luzos įtarimai nebuvo be pagrindo.

Gruodžio 15-osios rytą jų aplankyti atvyko Pedro pusseserė, 36 metų Carolyna Corea. Ji paprašė Pedro patikrinti jos automobilio stabdžių sistemą. Kol jis remontavo automobilį, Carolyna įėjo į namus.

Luza buvo užsiėmusi namų tvarkymu ir nenorėjo bendrauti su viešnia. Trumpo pokalbio metu Carolyna užsiminė, kad ir jai neseniai gimė dukra.

Kol Carolyna laukė Pedro, Luza paguldė Delimarą į lovą antrame aukšte ir grįžo darbuotis. Kai tik automobilis buvo paruoštas, Carolyna išėjo į lauką, tačiau po kelių minučių grįžo sakydama, kad mergaitės kambaryje pamiršo krepšį. Netrukus po to, kai ji išėjo, Luz pajuto degėsių kvapą.

Be mirties liudijimo

Ugniagesiai padarė prielaidą, kad per gaisrą Delimara visiškai sudegė – ji dar buvo per maža, kad turėtų dantis, o tai dažnai yra vienintelis dalykas, kuris lieka iš apdegusio žmogaus.

Teismo medicinos ekspertų komanda gaisrą tyrė dvi paras. „Deja, vaiko kūnas buvo visiškai sunaikintas gaisro“, – tėvams sakė policija.

Kadangi ekspertai nerado žmonių palaikų, Delimaros šeimai mirties liudijimas niekada nebuvo išduotas. Luza negalėjo susitaikyti su oficialia įvykio versija ir reikalavo pradėti tyrimą, tačiau policija bylą nutraukė.

Luza sielvartavo dėl savo vaiko netekties ir pateko į gilią depresiją. Ji kreipėsi į psichoterapeutą ir tikėjosi, kad anksčiau ar vėliau Delimara bus surasta. Ji norėjo pasamdyti privatų detektyvą, kuris padėtų jai pradėti paieškas, bet Luza ir Pedro sunkiai gyveno ir negalėjo sau leisti susimokėti už tokias paslaugas.

1999 m. pora susilaukė dar vieno vaiko – berniuko, kuris buvo pavadintas Samueliu. Pedro manė, kad Luzai atėjo laikas susitaikyti su Delimaros mirtimi, tačiau tai tik pablogino jų santykius ir sukeldavo dažnus kivirčus. 2002 m. jie išsiskyrė.

Netikėtas susitikimas

2004 m. sausio 24 d. Evelyna Vera, vyresnioji Pedro sesuo, surengė gimtadienį savo trejų metų anūkei. Ji ir Luza palaikė gerus santykius ir Evelyna pakvietė ją į vakarėlį.

Carolyna, kurios Luza nematė nuo gaisro, šio gimtadienio proga taip pat atvyko iš Naujojo Džersio. Ji atvyko su šešerių metų dukra Aliya.

Pasak Luzos, vakarėlio metu Evelyna atvedė jai Aliyą: „Pažiūrėk, kokia graži Carolynos dukra.“ Luza pažvelgė į mergaitės veidą ir pajuto, kad jos šypsena jai labai pažįstama.

„Supratau, kad tai mano dukra. Norėjau ją apkabinti ir pabėgti kartu su ja“, – vėliau tą akimirką prisiminė Luza.

Luza nuolat žiūrėdavo kriminalines laidas, todėl žinojo, kad policija gali nustatyti giminystę atlikdama DNR tyrimus. Ji nusprendė tuo pasinaudoti. Apsimetusi, kad Aliya plaukuose įstrigo guma, Luza priėjo prie jos ir atsargiai nukirpo nedidelę plaukų sruogą.

Šimtaprocentinis panašumas

Praėjus kelioms dienoms po vakarėlio, Luza kreipėsi pagalbos į vietos demokratų įstatymų leidėją Angelą Cruzą, kuris atstovavo jos ispanų apygardai. A. Cruzas iš pradžių skeptiškai žiūrėjo į Luzos istoriją, bet galiausiai sutiko jai padėti. Jis paskambino į policijos komisariatą ir paprašė atlikti DNR tyrimą.

Tyrėjai panaudojo Aliyos plaukų pavyzdį ir paėmė Luzos mėginį. Tyrimas parodė, kad jų DNR yra šimtu procentų identiška. Ekspertų grupė patvirtino, kad Luza buvo teisi, o Aliya iš tikrųjų buvo jos dukra, kuri visą tą laiką buvo laikoma žuvusia gaisre.

Kovo 2 d. Naujojo Džersio policijos pareigūnai pakvietė Carolyną atlikti DNR testą, kad patikrintų jos ryšį su Aliya. Carolyna sutiko ir pati sumokėjo už testą. Vėliau jos advokatas sakė, kad Carolyna tuo metu buvo įsitikinusi, kad Aliya tikrai yra jos vaikas. Gavus ekspertizės rezultatus, policija ją sulaikė. Aliya tyrimo metu buvo išsiųsta į globėjų šeimą, kur ją stebėjo globos tarnyba.

Tyrėjai nustatė, kad Carolyna jau ir anksčiau buvo apkaltinta padegimu. Kurį laiką ji dirbo buhaltere medicinos centre, kur pavogė banko čekius. 1996 m. lapkritį ji suprato, kad jos viršininkas sužinojo apie sukčiavimą, ir padegė biurą, kad paslėptų įrodymus.

Tada Carolyna buvo apkaltinta padegimu ir sukčiavimu. Ji sudarė susitarimą su teismu ir kaltę pripažino. 1998 m. rugpjūčio mėn. ji buvo nuteista penkeriems metams lygtinai ir viešiesiems darbams. Šios informacijos pakako, kad policija galėtų apkaltinti Carolyną Luzos namo padegimu ir vaiko pagrobimu.

Carolynos versija

Carolyna neigė kaltinimus padegimu ir tvirtino, kad Luzos dukrą paėmė Pedro prašymu. Pasak Carolynos, gruodžio 15 d. ji atvyko pas Pedro, buvusį Luzos vyrą, padėjusį suremontuoti jos automobilį. Įėjusi į namus Carolyna pamatė juos aplankiusią Luzą ir Pedro mamą.

Lauke temo ir Pedro netrukus grįžo į namus. Jis paprašė Carolynos nuvežti jį į draugės namus, tariamai nusipirkti narkotikų. Netrukus jis išėjo iš namų su Delimara ant rankų ir įsodino ją į Carolynos automobilį.

Carolyna nuvažiavo į Pedro draugės namus ir prisiminė, kad pamiršo savo krepšį. Kol Pedro buvo svečiuose, ji su Delimara grįžo į Luzos namus.

„Jos mama stovėjo tarpduryje ir sakė, kad užuodžia dūmus“, – pasakojo Carolyna.

Kai kilo gaisras, jiems pavyko išsiųsti Izraelį ir Wilfredą iš namų. Tada Pedro motina tariamai paprašė Carolynos sugrįžti pas Pedro ir pasakyti, kad jų namuose kilo gaisras. Visą kelią atgal Pedro tariamai kartojo, kad gaisras kilo dėl jo kaltės.

Pedro tariamai paprašė Carolynos paimti jo dukrą ir išeiti. Tačiau ji tikino norinti įsitikinti, kad per gaisrą niekas nenukentėjo.

Kai Carolyna priartėjo prie Pedro ir Luzos namų, ji pamatė Luzą sėdinčią ant galinės greitosios pagalbos automobilio sėdynės.

„Paklausiau jos, ar jai viskas gerai, – sakė Carolyna. – Bet ji net neužsiminė apie kūdikį. Vienintelis dalykas, kuris ją trikdė, buvo jos veido nudegimas.“

Teigiama, kad Carolyna kurį laiką dar pabuvo gaisro vietoje, o paskui išėjo su Delimara. Tada ji pradėjo pasakoti artimiesiems, kad Delimara yra jos naujagimė dukra ir nutraukė visus ryšius su Pedro šeima. Carolyna jau turėjo savo vaikų – du sūnus ir dukrą, o prieš pat gaisrą vėl bandė pastoti, tačiau jai nepavyko.

„Ji su šia mergaite elgėsi geriau nei su kitais trimis vaikais, – sakė Pedro ir Carolynos pusseserė Evelyna Vera. – Ji išsiuntė ją į privačią mokyklą ir padarė viską, ką galėjo.“

Tuo pačiu metu kai kurie pažįstami įtarė, kad Aliya nebuvo Carolynos dukra, nes mergaitė neatrodė kaip jos „mama“.

2004 m. kovą teismas Carolyną Coreą nuteisė. Jai skyrė 30 metų kalėjimo ir atėmė motinystės teises.

Šeimos susijungimas

Aliya buvo sukrėsta sužinojusi, kad jos „motina“ nėra ta, kokia ji sakė esanti. Ji šaukė ir verkė, kai buvo išvežta į globos namus.

Pirmasis Luzos ir Aliyos susitikimas įvyko 2004 m. kovo 4 d. Luza labai bijojo, kad Aliya bus drovi ir nenorės su ja bendrauti. Tačiau, vos joms susitikus, Aliya iššoko iš po stalo ir džiaugsmingai sušuko: „Staigmena!“ Ji pabučiavo Luzą ir pavadino ją mama.

„Širdyje žinojau, kad taip nutiks, – sakė Luza. – Aš duosiu jai viską, ko ji nori.“

Jos tėvas Pedro taip pat atvyko susitikti su Aliya. Jis labai apsidžiaugė, kad dukra pagaliau buvo surasta, ir teigė, kad daug metų nenustojo apie ją galvoti.

Paskutinis susitikimas

Praėjus pusantrų metų po suėmimo, Carolynai buvo leista susitikti su Delimara. Joms teko bendrauti per stiklą – vienai kitos apkabinti nebuvo leidžiama.

„Kai pripranti, kad vaikas visada šalia, pasidaro labai liūdna, kad negali jo apkabinti. Ji man pasakė, kad jai patiko, kaip aš ja rūpinausi“, – dalijosi išgyvenimais Carolyna.

Pasak prokurorės, susitikimo prašė pati jau septynerių metų sulaukusi Delimara. „Norėjome suteikti jai galimybę atsisveikinti su Carolyna“, – sakė ji. Pasimatymas truko apie 45 minutes. Vėliau Carolyna sakė, kad šį susitikimą prisimena kiekvieną dieną.

„Jaučiuosi siaubingai, – sakė Carolyna per kalėjime duotą interviu. – Jie mano, kad aš esu pabaisa, bet iš tikrųjų esu labai mylintis žmogus.“

Delimarai dabar 27 metai, ji ištekėjo 2023 m. rugpjūtį ir augina įvaikintą sūnų. Ji daug keliauja ir planuoja išleisti knygą apie savo istoriją.