Vėlų gruodžio vakarą 27 metų Alison Botha iš Pietų Afrikos pasistatė automobilį ir ruošėsi eiti namo, kai į jos mašiną įsiveržė ginkluotas vyras. Kartu su bendrininku jie pagrobė ir išprievartavo Alison, tada daugiau kaip 50 kartų jai dūrė peiliu ir paliko mirti apleistame užmiesčio sklype. Tačiau Alison sugebėjo išgyventi.

1994 m. gruodžio 17-osios vakarą A. Botha namuose Port Elizabete (Pietų Afrika) buvo triukšminga ir linksma. Alison, jos draugė Kim ir dar du draugai nusipirko picą ir butelį gero vyno. Jie žaidė stalo žaidimą „Balderdash“, kurio metu reikia atspėti sunkaus žodžio reikšmę arba pačiam sugalvoti ir įtikinti kitus, kad būtent tai ir reiškia. Apie vidurnaktį draugai pradėjo skirstytis, o Alison išėjo su jais, nes norėjo pavėžėti Kim.

Į savo namus Alison grįžo maždaug po valandos – kol jos nebuvo, visos parkavimo vietos buvo užimtos, todėl seną geltoną „Renault 5“ ji nutarė pasistatyti netoliese esančioje gatvėje. Vėliau Alison pasakojo, kad tą akimirką jautėsi maloniai pavargusi ir svajojo apie vėsų dušą. Tereikėjo nuo galinės sėdynės pasiimti švarius drabužius, kuriuos ji paprastai skalbdavo pas Kim, užrakinti mašiną ir grįžti namo.

Alison ką tik atsisuko pasiimti daiktų, kai staiga atsidarė jos automobilio durys ir į vidų įšoko aukštas, lieknas vyras su peiliu rankose. „Pasijudink arba aš tave nužudysiu“, – pasakė jis Alison. Ji savaime sugriebė pirmus pasitaikiusius marškinius iš daiktų krūvos, kurių siekė, ir atsisėdo į keleivio sėdynę.

Žadėjo nedaryti nieko blogo

Vyriškis užvedė automobilį ir jie išvažiavo. „Nesijaudink, aš nenoriu tau pakenkti – man tiesiog valandėlei reikia tavo automobilio“, – sakė jis Alison. Anot jos, tą akimirką ji galvojo iššokti iš automobilio, kol šis važiuoja, tačiau neišdrįso.

Clintonu Alison prisistatęs vyras stengėsi elgtis draugiškai: paklausė jos vardo ir pasakė, kad jam tiesiog reikia kompanijos – surasti pažįstamą, pavogusį jo televizorių.

Ieškodamas savo pažįstamo, Clintonas pagrindinėje miesto gatvėje apsuko kelis ratus ir pradėjo pykti, nes niekur to pažįstamo nematė, tačiau staiga sankryžoje sustabdė automobilį, į kurį įsėdo visiškai juodai apsirengęs vyras.

„Susipažink su mano drauge Susan“, – tarė Clintonas (Alison jam pamelavo savo vardą).

„Tai Theunsas“, – pridūrė jis, atsisukęs į Alison.

„Labas“, – mandagiai tarė ji.

Jie išvažiavo iš Port Elizabeto. Pagrobėjai apie kažką kalbėjo: Alison klausėsi puse ausies, bet prisiminė, kad jie kalbėjo apie kažkokią jų draugę, vardu Natalie, ir pavogtą televizorių. Kažkuriuo metu vairavęs Clintonas pasuko į užmiesčio kelią ir rado nuo pašalinių akių paslėptą, krūmais ir medžiais apžėlusią vietą.

Šėtono valia

Kai jie sustojo, Theunsas išlipo iš automobilio ir prisidegė cigaretę, o Alison liko viena su Clintonu. Ji paklausė, ko jiems iš jos reikia. Clintonas atsisuko į ją ir pasakė: „Maniau, kad tu jau žinai, kad norime su tavimi užsiimti seksu. Ar priešinsies?“

„Ne“, – atsakė Alison. Jis liepė jai nusirengti ir išprievartavo.

Alison prisiminė, kad tą akimirką ji tarsi prarado ryšį su savo kūnu – ji žvelgė į prie automobilio stovintį Theunsą ir negalėjo patikėti, kad visa tai vyksta realybėje. Alison atsitokėjo staiga supratusi, kad Clintonas vėl apsirengė. Jis pašaukė Theunsą ir tas pradėjo kraustyti daiktus iš kišenių ant mašinos stogo, kad šie netrukdytų. Clintonas atsisėdo į keleivio sėdynę.

„ Ar tu taip pat nori pasimylėti su gražia panele?“ – pro langą paklausė Theunso.

„Ne, aš noriu išdulkinti šią kalę“, – atsakė Theunsas ir įsėdo į mašiną.

„Nekalbėk su ja taip – ​​ji dama!“

„Tu čia sėdėsi ir žiūrėsi?“ – paklausė jo Alison.

„Taip, aš noriu viską matyti“, – atsakė Clintonas.

Theunsas ėmė prievartauti Alison – visą tą laiką ji žiūrėjo į dangų pro priekinį automobilio stiklą.

„Ne, aš negaliu“, – staiga pasakė Theunsas ir išlipo iš mašinos, trinktelėdamas duris. Tuo tarpu keleivio vietoje sėdėjęs Clintonas ėmė snausti.

Theunsas apėjo automobilį ir atsisėdo ant variklio gaubto. Iš kišenės išsiėmė ir šalia pasidėjo didžiulį medžioklinį peilį su maždaug 20 centimetrų pločio ašmenimis. Tada Theunsas pakilo ir pradėjo nervingai vaikščioti iš vienos pusės į kitą. Visą tą laiką Alison žiūrėjo į jį ir bandė įsiminti jo veido bruožus ir ypatingus požymius.

„Fransai!“ – sušuko Theunsas, atsisukęs į Clintoną, kad šis pabustų. Taip Alison sužinojo tikrąjį jo vardą. Fransas kreipėsi į Alison ir paklausė, ar ji eis į policiją ir papasakos, kas atsitiko. Ji atsakė, kad ne, bet pagrobėjai ja netikėjo. Tada vienas iš jų paklausė: „Ko šėtonas norėtų, kad jai padarytume?“ Abu prapliupo juokais.

Alison šaukėsi pagalbos ir prašė jos nežudyti, bet Fransas pasakė: „Atsiprašau“, sugriebė ją už gerklės ir ėmė smaugti bei badyti peiliu pilvą. Alison nualpo.

Po kurio laiko ji atsigavo, nes ją išmetė iš automobilio ir pradėjo pjauti gerklę. Ji tai prarasdavo sąmonę, tai vėl atgaudavo. Alison suskaičiavo, kad į gerklę jai buvo durta 16 kartų.

Vėliau Alison prisiminė, kad visiškai nejautė skausmo ir manė, kad tai sapnas. Tuo pačiu metu ji didžiąją laiko dalį išliko sąmoninga ir suprato, kad reikia suvaidinti mirusią, kad ją paliktų ramybėje.

„Ar manai, kad ji mirė?“ – paklausė vienas iš užpuolikų.

„Po viso šito niekas negali išgyventi“, – atsakė kitas.

Po kurio laiko ji išgirdo, kaip žudikai užvedė jos „Renault“ ir nuvažiavo. Alison suprato, kad miršta, ir nusprendė, kad dar turės laiko smėlyje pirštu surašyti prievartautojų vardus. Ji pamiršo Theunso vardą, tai parašė „Tins“ ir apalpo.

Gelbėtojas

Po kurio laiko Alison atgavo sąmonę. Ji prisimena gulėjusi ant smėlio: jos pilvas buvo suraižytas ir vidaus organai – išsiritę. Ji bandė juos vėl įstumti į vidų. Alison užčiuopė savo džinsinius marškinius prie savęs ir prispaudė prie pilvo. Ji nejautė skausmo, tik neįtikėtiną nuovargį. Tokios būsenos ji nušliaužė apie 15 metrų, o paskui, sukaupusi likusias jėgas, atsistojo ir lėtai ėjo. Regėjimas tai dingdavo, tai vėl grįždavo, o galva dėl įpjovimų kakle buvo pakreipta atgal. Laisva ranka ji ištiesino galvą ir eidama ją laikė.

Alison prisiminė, kad tą akimirką ji galvojo tik apie basutes, kurios nuslydo jai nuo kojų, bet kabojo ant segtukų. Tai apsunkino žingsnius, kurie ir taip buvo sunkūs. Alison bijojo, kad jei sustotų ir bandytų jas nusiauti, prarastų pusiausvyrą. Tačiau apsisprendusi ji lėtai pasilenkė ir atsegė užsegimus. Atsitiesusi ji vėl nieko nematė, o galva pradėjo suktis.

Kelias atrodė begalinis. Alison kelis kartus krito, bet atsistojo ir ėjo toliau. Ji jau ketino pasiduoti, kai pamatė priekyje greitkelį. Alison pasiekė kelio dangą ir išsekusi nukrito. Viskas, ko ji galėjo tikėtis, buvo tai, kad kas nors pravažiuojantis ją pastebės.

Taip ir atsitiko. Labai greitai šalia Alison sustojo automobilis. Ją pamačiusi iš automobilio išbėgusi mergina pradėjo šaukti ir iškvietė pagalbą. Vis daugiau žmonių supo Alison. Vienas vyras bandė su ja pasikalbėti, tačiau ji skleisdavo tik neartikuliuotus garsus.

Vyriškis pasirodė esąs veterinarijos studentas Tiaanas Eilerdas: Alison kelyje pamatė jo draugai ir sustabdė automobilį. Tiaanas apžiūrėjo Alison. Jos liežuvis buvo blyškus (tai rodė, kad mergina prarado daug kraujo), kvėpavimo takai buvo pažeisti, pulsas itin silpnas. Iš pradžių jis pastebėjo tik jos kaklo žaizdas, bet paskui pamatė žaizdą, kurią Alison dengė savo marškiniais.

Ji vis dar buvo sąmoninga. Tiaanas paprašė vienos savo draugės daryti sužalotai merginai pėdų masažą, kad jos kraujas cirkuliuotų. Jis uždavė jai klausimus, į kuriuos Alison atsakė piešdama raides ant savo krūtinės arba spausdama ranką: vieną kartą atsakė „taip“, du kartus – „ne“. Taip jis sužinojo, kad ją užpuolė du vyrai. „Kokį automobilį vairavote?“ – paklausė Tiaanas. Alison nupiešė „R“ ant krūtinės. Atsakydama į klausimą, kokios spalvos, mergina nupiešė „F“ – ir Tiaanas bei jos draugai suprato, kad merginai priklauso geltonas „Renault“.

Tiaanas neleido Alison prarasti sąmonę.

„Ei, tik neužmerk akių, – kartojo jis. – Ar turi vaikiną?“

Alison du kartus suspaudė jo ranką.

„Ar norėtum, kad jis pasirodytų?“

Ji dar kartą suspaudė jo ranką.

„Tu turi gražiausias žalias akis.“

Ji silpnai nusišypsojo.

Greitosios pagalbos medikų jie laukė apie dvi valandas: gydytojai ilgai važiavo iš miesto. Kai Alison buvo nuvežta į ligoninę, Tiaanas nuėjo paskui ją. Jos prisiminimais, greitosios pagalbos automobilyje ir ligoninėje jis toliau su ja kalbėjosi ir žadėjo, kad viskas bus gerai. 04:30 val. ryto Alison buvo nuvežta į operacinę – Tiaanas į ją nebuvo įleistas, tačiau, kaip vėliau prisiminė Alison, „jos galvoje nuolat skambėjo ramus ir švelnus jo balsas“.

Atpažino iš nuotraukų

Alison išgyveno. Kai ji po operacijos pabudo ligoninėje, ją apsupo iš Johanesburgo atskridęs tėvas, brolis, jo žmona, draugė Kim, draugai, su kuriais jie praleido gruodžio 17-osios vakarą, ir ją išgelbėjęs veterinarijos gydytojas Tiaanas. Jis atrodė labai pavargęs ir akivaizdžiai ilgai nemiegojęs. Jis atėjo, nes pažadėjo, kad bus su Alison, kai ji pabus. Po kelių dienų jis padovanojo jai kaktusą su užrašu: „Tu esi drąsiausias žmogus, kurį aš kada nors sutikau.“

Alison ant kaklo buvo didžiulis randas: gydytojai jai susiuvo kaklą. Jie taip pat nustatė, kad merginai į pilvą buvo smogta daugiau nei 35 kartus.

Kai Alison sugebėjo pasikalbėti su policija, jai buvo parodytas albumas su nusikaltėlių nuotraukomis. Vienoje iš jų Alison atpažino Fransą. Paaiškėjo, kad Fransas de Toit ir jo bendrininkas Theunsas Krugeris buvo įtraukti į įtariamųjų sąrašą, nes jie jau buvo apkaltinti išžaginimu. Jų auka buvo tapusi nėščia moteris. Tada įrodymų nepakako ir jie buvo paleisti už užstatą.

Netrukus jie buvo sulaikyti. Policijos komisariate, tyrėjui perskaičius nusikaltimų sąrašą, T. Krugeris nustebo, kad jie buvo apkaltinti išžaginimu ir pasikėsinimu nužudyti. Tada jiems buvo pasakyta, kad paskutinė jų auka išgyveno ir prisimena viską, kas nutiko.

Sužinoję apie Alison išgelbėjimą, F. du Toit ir T. Krugeris pripažino kaltę. Jie buvo nuteisti kalėti iki gyvos galvos.

Vėl laisvėje

Alison sugebėjo grįžti į normalų gyvenimą. 2003 m. ji pagimdė sūnų, kurį pavadino Danieliumi. Remiantis jos pasakojimu buvo parašyta knyga „I Have a Life“, o 2016 m. nufilmuotas dokumentinis filmas „Alison“. Dabar ji atvirai kalba apie savo išgyvenimus ir gina smurto aukų teises. Ji ir toliau draugauja su Tiaanu, kuris po incidento nusprendė tapti mediku ir dabar gydo žmones.

Nepaisant to, kad nusikaltėliai buvo nuteisti be lygtinio paleidimo galimybės, 2004 m., pasikeitus įstatymams, nuteistiesiems iki gyvos galvos tokia galimybė atsirado. 2023 m., nepaisant teisėjo ir Alison peticijos ir protesto, po 28 metų kalėjimo F. du Toit ir T. Krugeris už gerą elgesį buvo paleisti į laisvę.