Eidamas 73 metus kovo 6 d. mirė vienas ryškiausių Lietuvos teatro režisierių Rimas Tuminas. Jis mirė Italijoje, kur pastaruoju metu statė spektaklį.

R. Tuminas buvo vienas Vilniaus mažojo teatro steigėjų, 1994 m. jis apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. Jis daugiau nei dešimtmetį yra dirbęs Rusijoje ir gavęs šios šalies apdovanojimų Režisieriaus Rimo Tumino kolegos sako, kad Lietuva neteko vienos esminių teatro figūrų, vieno iš pagrindinių lietuviško teatro fenomeno, garsinusio Lietuvą pasaulyje, kūrėjų.

O. Koršunovas: „Tai buvo vienas pagrindinių lietuviško teatrinio fenomeno kūrėjų“

„Išėjo didis teatro režisierius, kuris buvo vienas pagrindinių kūrėjų lietuviško teatrinio fenomeno, to reiškinio, kuris tapo garsus visame pasaulyje, kuris padarė didelę įtaką apskritai lietuviškam teatrui, kuris kūrė savo mokyklą teatro, savo mokinius, buvo idealistas ir humanistas teatre“, – BNS trečiadienio vakarą sakė režisierius Oskaras Koršunovas.

Pasak jo, R. Tumino koncepcija buvo „sukurti teatrą kaip namus, kaip šeimą“, turėdamas omenyje jo įkurtą Vilniaus mažąjį teatrą.

„Jis tokį teatrą sukūrė, iki šiol tas teatras yra – man neseniai čia teko dirbti, statyti „Kantą“. Tai buvo jo įkūnyta idėja, kaip žinome, jis pats buvo iš tų namų išvytas. Tas jo likimas yra dramatiškas, menininkas papuolė į istorinius krumpliaračius, ir tai dvigubai skaudu. Praradome, išvijome“, – tvirtino O. Koršunovas.

R. Tuminas iki 2022-ųjų dirbo meno vadovu savo įkurtame Vilniaus mažajame teatre, tačiau Rusijai vasarį pradėjus karą Ukrainoje, teatras sutartį su režisieriumi nutraukė po kritikos dėl jo publikuoto interviu Rusijos žiniasklaidoje. Pats režisierius skelbė jau anksčiau pasitraukęs ir iš pareigų Maskvos J. Vachtangovo teatre.

O. Koršunovas sako, kad šį virsmą R. Tuminas išgyveno gana skaudžiai ir gailėjosi dėl to, kaip viskas susiklostė.

„Buvau su juo susitikęs gal prieš kokį pusę metų (...), matėme beldimą į langą kavinėje, žiūriu – ten Rimas. Užėjau, ilgai kalbėjomės – jis labai išgyveno dėl to, kaip viskas susiklostė. Tai ne jo kaltė, jis, kaip sakiau, pateko į tuos krumpliaračius, ką labai skaudžiai išgyveno prie viso savo skausmo, sunkios ligos, su kuria tiesiog didvyriškai kovojo“, – kalbėjo R. Tumino kolega.

O. Koršunovas ragino prisiminti R. Tumino kūrybinį palikimą Lietuvoje, nepaisant to, kad jis buvo itin vertinamas ir Rusijoje.

„Taip, buvo jo pasisakymų kažkokių nesąmoningų, kaip menininko, bet realiai jis nesivėlė į politiką, jis kūrė meną toje šalyje, kuri dar nebuvo akivaizdžiai fašistinė. Jis tai labai skaudžiai išgyveno – kai su juo kalbėjau kavinėje, tai mačiau. Jis nebandė savęs teisinti, jis labai gerai suprato, kad tiesiog nudegė toje situacijoje, nesitikėjo kažkokio atleidimo, netgi sakė – man labai gėda, tai sakė su didžiuliu skausmu, jo akyse matėsi ašaros“, – sakė O. Koršunovas.

M. Ivaškevičius: „Tai žmogus, garsinęs Lietuvą visame pasaulyje“'

Su R. Tuminu dirbęs dramaturgas Marius Ivaškevičius BNS sako, kad tai yra vieno iš „trijų bokštų“ netektis.

„Man tai yra mūsų teatro vienas iš trijų bokštų: vieno netekome prieš penkis-šešis metus, Eimunto Nekrošiaus, dabar išėjo antras, liko Oskaras Koršunovas. Nėra ko pridurti. Tai yra didžiulis teatro mastelis, žmogus, garsinęs Lietuvą visame pasaulyje“, – BNS sakė M. Ivaškevičius.

„Aišku, mes labai neatlaidūs, būname pikti, prisimename tuos kelis nuklydimus, jie dažniausiai nubraukia viską, ką žmogus padarė. Bet aš būčiau linkęs vertinti, svarstyti ir pažiūrėti: ar tie du interviu, ar visa tai, ką jis padarė Lietuvos teatrui, yra svarbiau“, – pabrėžė jis.

M. Ivaškevičius taip pat pabrėžė, kad į J. Vachtangovo teatrą R. Tuminas išvyko tik ilgai įkalbinėjamas, nors vėliau čia ir dirbo ilgiau nei dešimtmetį, bet nutraukė ryšius su Rusija po 2022-ųjų.

„Taip, tie jo keli pasisakymai, kuriuos mes prisimename (...), kur jis prišnekėjo dalykų, kurių neturėtų kalbėti. Bet žmogus, dirbdamas ten, jis kažkaip turbūt bando abiem auditorijoms kalbėti – tiek lietuvių, tiek rusų, iki karo, ir pasimeta. Jis nebuvo geras kalbėtojas, esu kelis kartus sakęs, kad jūs, Rimai, stenkitės bent jau nepolitikuoti“, – prisiminė rašytojas.

M. Ivaškevičius sako neatsimenantis režisieriaus pakelto balso per repeticijas, tačiau pamena jo unikalų gebėjimą motyvuoti aktorius.

„Atsimenu prieš „Madagaskaro“ pirmojo veiksmo premjerą (...) ruošėmės tai paskutinei, uždarai „perbėgai“, jis sakė – žinokite, čia gimsta bestseleris, būkite visiškai užtikrinti. Reikia turėti omenyje, kad tai buvo faktiškai aktorių diplominis darbas, jie buvo studentai. Man atrodė, kad tai yra perdėtas pasitikėjimas, bet, pasirodo, ne – tiesiog nuojauta, jis jaučia sėkmę, turėjau tą pripažinti“, – kalbėjo kūrėjas.

Dramaturgo teigimu, nors žinia teatro bendruomenei yra skaudi, „kita vertus, turbūt yra laimė mirti dirbant savo mylimą darbą“.

A. Sakalauskas: „Sudie, Žiūrėtojau į Dangų. Sveikas, Žiūrėtojau į Žemę“

Užuojautą R. Tuminui socialiniuose tinkluose trečiadienio vakarą reiškė daugybė aktorių, režisierių, teatro žmonių.

„Sudie, Žiūrėtojau į Dangų. Sveikas, Žiūrėtojau į Žemę“, – feisbuke rašė aktorius Arūnas Sakalauskas.

„Į šviesą, mokytojau. ačiū už viską“, – rašė Vilniaus mažojo teatro aktorė Elžbieta Latėnaitė.

„Rimas Tuminas. RIP, Maestro… Ačiū už VISKĄ“, – rašė viena pirmųjų apie nektektį paskelbusi režisierė, choreografė Anželika Cholina.

Užuojautą dėl režisieriaus mirties pareiškė Vilniaus mažasis teatras, Lietuvos teatro sąjunga.

R. Tuminas mirė trečiadienį, eidamas 73-iuosius metus, Italijoje, kur, pasak O. Koršunovo, pastaruoju metu statė spektaklį.