„Kodėl aš bėgau? Mes gyvenome terore. Viskas buvo kruvina. Viskas buvo Sibiras“, – yra sakęs garsusis bėglys, Lietuvos kovos už laisvę simboliu tapęs Simas Kudirka.

Prieš metus, vasario 13 d., Pilviškių (Vilkaviškio r.) kapinaitėse atgulęs S. Kudirka šių metų balandį būtų šventęs 94-ąjį gimtadienį.

Šaltojo karo laikais S. Kudirka savo šuoliu iš JAV teritoriniuose vandenyse Klaipėdos refrižeratorių laivyno plaukiojančios bazės „Tarybų Lietuva“ į JAV pakrančių apsaugos laivą „Vigilant“ sudrebino visą laisvąjį pasaulį.

Nors šuolis į laisvę buvo nesėkmingas, jis sulaukė didelio atgarsio visame pasaulyje.

Amerikiečiai susimovė

S. Kudirka gimė 1930 m. balandžio 9 d. Šakių apskrities Griškabūdžio kaime. 1949 m. pradėjo mokytis Klaipėdos jūreivystės mokykloje, ją baigęs buvo paimtas į privalomąją karinę tarnybą sovietų armijoje. Grįžęs iš armijos, įsidarbino žvejybos laivyne, vėliau perėjo dirbti į refrižeratorių laivyną, kur įvairiuose laivuose dirbo radistu.

1970 m. lapkričio 23 d., per oficialų Klaipėdos refrižeratorių laivyno plaukiojančios bazės „Tarybų Lietuva“ ir JAV pakrančių apsaugos laivo „Vigilant“ įgulų susitikimą JAV teritoriniuose vandenyse, S. Kudirka slapčia paprašė vieno JAV laivo įgulos nario pagalbos pabėgant į amerikiečių laivą. Peršokęs į JAV laivą, jis pasislėpė vidinėse patalpose ir kategoriškai atsisakė grįžti.

„Vigilant“ įgula po lietuvio šuolio sutriko, priimti sprendimą delsė net 12 valandų. Vėliau buvo pripažinta, kad padaryta virtinė biurokratinių klaidų. Laivo kapitonas savarankiškai priimti sprendimo nesiryžo ir puolė skambinti į Vašingtoną ir Bostoną – klausė, ar gali priimti bėglį iš sovietų laivo.

Kapitono viršininkai – JAV pakrančių apsaugos vadovai – vienas buvo po operacijos, kitas atostogavo, trečias buvo ką tik pradėjęs eiti pareigas. JAV laivyno admirolas Williamas B. Ellisas, kuris tuo metu namuose sveiko po operacijos ir nėjo savo pareigų, davė nurodymą bėglį grąžinti sovietams. „Rusai gi – ne žvėrys“, – motyvavo jis.

Be to, tada, kaip pasakojo pats S. Kudirka, amerikonai valgė kalakutą. Buvo Padėkos diena ir valstybinės institucijos nedirbo.

Apkaltino vagyste

Pasak Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjo Povilo Girdenio, paprastai JAV pabėgėliams iš komunistinių kraštų prieglobstis būdavo suteikiamas savaime, išskyrus tuos atvejus, kai pabėgėlis savo šalyje būdavo įvykdęs kriminalinį nusikaltimą.

„Šia išlyga pasinaudojo laivo „Tarybų Lietuva“ kapitonas, laivo „Vigilant“ kapitonui pranešęs, kad prieš peršokdamas į amerikiečių laivą S. Kudirka iš jo kajutės pagrobė daug pinigų ir sudaužė radijo aparatūrą. Gavęs šią informaciją, JAV laivo kapitonas pranešė S. Kudirkai, kad negali jam suteikti politinio prieglobsčio, ir pasiūlė arba grįžti į savo laivą, arba šokti į atvirą jūrą ir plaukti į kitą laivą.

Šokti per bortą S. Kudirka atsisakė ir buvo grąžintas į plaukiojančią bazę „Tarybų Lietuva“, – straipsnyje, skirtame S. Kudirkai atminti, yra rašęs P. Girdenis.

Gavę leidimą pasiimti bėglį, sovietų jūreiviai jį smarkiai primušė jau amerikiečių laive, stipriai iki žaizdų surišo virvėmis, užkimšo burną ir amerikiečių valtimi parplukdė į savo laivą. Į „Sovetskaja Litva“ jis buvo įkeltas kranu ir nublokštas ant denio. Prišokęs lietuvis „zampolitas“ sudaužytam tautiečiui uždėjo antrankius.

JAV šį įvykį buvo bandyta nuslėpti, „Vigilant“ įgulai prigrasinta tylėti. Tačiau tarp amerikiečių buvo latvių kilmės jūreivis, pats su šeima vos išsigelbėjęs nuo raudonojo maro. Jis puikiai žinojo, kas laukia S. Kudirkos, todėl nepakluso nurodymui tylėti ir papasakojo žiniasklaidai apie gėdingą S. Kudirkos išdavimą.

Taip žinia apie S. Kudirkos pabėgimą ir JAV pakrančių apsaugos pareigūnų veiksmus sulaukė JAV žiniasklaidos susidomėjimo. Kilo tarptautinis skandalas. Amerikiečių ir sovietų pareigūnų veiksmus pasmerkė didžiausi JAV dienraščiai, JAV lietuvių spauda, televizijos ir radijo stotys. Bostone, Filadelfijoje, Klivlande, Niujorke, Čikagoje ir kituose miestuose vyko protesto demonstracijos.

JAV prezidentas Richardas Nixonas, apie incidentą sužinojęs iš straipsnių spaudoje, susirūpino, kad JAV nusižengė savo tradicijai suteikti politinį prieglobstį tiems, kurie jo siekia, be to, pasipiktino, jog nebuvo laiku informuoti Baltieji rūmai. Prezidentas pareikalavo, kad Valstybės departamentas kuo greičiau ištirtų šį įvykį. Šis taip pat pareiškė apgailestaująs dėl šio įvykio ir pabrėžė, kad viskas būtų susiklostę kitaip, jeigu jis būtų buvęs laiku informuotas.

Laivyno admirolas W. B. Ellisas, kuris davė nurodymą grąžinti S. Kudirką sovietams, buvo atleistas iš pareigų.

Atsidūrė lageryje

Bet bėglys viso to nežinojo – surakintas antrankiais buvo plukdomas į Klaipėdą. Lietuvoje S. Kudirka iš karto buvo sulaikytas ir nuteistas 10 metų laisvės atėmimu, bausmę atliekant griežtojo režimo pataisos darbų lageryje.

1971 m. birželį S. Kudirka buvo išvežtas į Dubravlagą (Mordovija), po metų pervežtas į Permės krašto Čiusovojaus rajono Kučino gyvenvietę, o dar po poros – į kalėjimą Nr. 2 Vladimiro srityje.

JAV lietuvių organizacijų, senatorių ir Kongreso narių pastangomis bei asmeniškai įsikišus JAV Valstybės sekretoriui Henry Kissingeriui, 1974 m. rugpjūčio 23 d. S. Kudirka iš įkalinimo buvo paleistas. Čia suveikė ir paaiškėjęs faktas, kad jo mama buvo gimusi Amerikoje ir nors jau gyveno sovietinėje Lietuvoje, jai tebegaliojo Amerikos pilietybė, vadinasi, S. Kudirka – Amerikos pilietės sūnus.

JAV S. Kudirkai suteikė pilietybę, todėl jis su šeima 1974 m. pabaigoje išvyko į JAV.

Gyvendamas JAV S. Kudirka dalyvavo JAV lietuvių organizacijų veikloje, skaitė paskaitas apie komunistinį režimą Sovietų Sąjungoje. Amerikoje nugyvenęs 33 metus, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, garsusis bėglys su žmona Genute grįžo gyventi į gimtinę. Kudirkos užaugino du vaikus – dukrą Lolitą ir sūnų Evaldą, kurie liko gyventi Amerikoje.

Apie jį suko filmus, rašė knygas

Apie šį drąsų jūreivį buvo parašyta daug straipsnių, kelios knygos, sukurti filmai. Fotomenininkas Algimantas Kezys 1974 m. apie jį sukūrė dokumentinį filmą „Simas Kudirka Čikagoje“ („Simas Kudirka In Chicago“), JAV kompanija „Paramount Television“ 1978 m. pastatė televizijos filmą „Simo Kudirkos pasitraukimas“ („The Defection of Simas Kudirka“, režisierius D. L. Richas), pelniusį du „Emmy“ apdovanojimus iš penkių, kuriems buvo nominuotas.

Pats S. Kudirka su žurnalistu L. Eiche 1978 m. parašė knygą „Tiems, kurie dar jūroje“ („For those still at sea“), rašytojas J. Gliauda 1971 m. parašė romaną „Simas“ (lietuvių ir anglų k.), Algis Rukšėnas 1973 m. išleido knygą „Gėdos diena“ („Day of Shame“).

2020 m. apie S. Kudirkos pabėgimą iš Sovietų Sąjungos režisierė Giedrė Žičkytė pastatė filmą „Šuolis“.

2008 m. S. Kudirka apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi.

„Praradimai – nepaskaičiuojami. Jeigu aš būčiau žinojęs, kad šitaip atsitiks, būčiau aiškiaregis, tai ar aš būčiau šokęs? Nebūčiau šokęs. Bet aš šokau iš pabaisos nasrų, aš pamačiau tą, ko aš nelaukiau, – mane paguldė, surištą, užkišta burna, aš negalėjau nieko. Šauktis galėjau tiktai Viešpatį Dievą. Kol dabar dar liko truputį proto, dėl to dar stumdau mintis po truputį – nepraraskime vilties, dar saulutė nušvies iš tikrųjų“, – likus metams iki mirties LRT radijui kalbėjo S. Kudirka.

Lietuvos kovos už laisvę simboliu tapęs S. Kudirka, nugyvenęs 92 metus, mirė 2023 m. vasario 11 d. Jis atgulė Vilkaviškio rajone, Pilviškių kapinaitėse šalia žmonos.

::alfa::Simą Kudirką prisimenant: metai, kai nebeliko vieno garsiausių bėglių iš sovietijos