Tustino miesto (Kalifornija) gyventojas Kevinas Greene'as beveik pusę savo gyvenimo praleido kalėjime už nusikaltimą, kurio nepadarė. Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje jis buvo nuteistas už žmonos užpuolimą ir 16 metų praleido įrodinėdamas savo nekaltumą. Šiame straipsnyje – istorija apie tai, kaip buvo pagautas tikrasis žudikas.

Išėjo nusipirkti mėsainio

1979 m. rugsėjo 30 d. naktį 21 metų Kevinas Greene'as, buvęs jūrų pėstininkų korpuso kapralas, po dar vieno kivirčo su žmona 20 metų Diana D'Aiello išėjo iš namų.

Kevinas ir Diana susipažino maždaug prieš metus bare Los Andželo priemiestyje. Kevinas tada buvo vedęs kitą moterį, bet kaip tik vyko skyrybų procesas. Tą dieną, kai Kevinas gavo skyrybų dokumentus, jis iškart vedė Dianą, kuri jau laukėsi jų bendro vaikelio.

Jų santuoka truko tik šešis mėnesius, tačiau jie nuolat ginčydavosi. Kevinas draugams skundėsi, kad jis su žmona nustojo mylėtis. Diana buvo devintą mėnesį nėščia.

Norėdamas užkąsti ir po ginčo „nuleisti garą“, Kevinas nusprendė nuvažiuoti į „Jack in the Box“ tinklo restoraną.

Netoli savo namų jis pastebėjo prie nedidelio furgono stovintį įtartiną tamsiaodį vyrą, tačiau to nesureikšmino. Kevinas grįžo namo po 40 minučių ir rado praviras lauko duris.

Įėjęs į miegamąjį pamatė lovoje gulinčią Dianą. Ant jos veido buvo didelė kraujuojanti žaizda, kuri atrodė kaip šautinė, bet Diana buvo gyva. Kevinas nedelsdamas paskambino 911 ir pranešė apie išpuolį.

Kūdikio neišsaugojo

Netrukus į įvykio vietą atvyko policija ir greitoji medicinos pagalba. Iš pradžių jie buvo tikri, kad Diana turi šautinę žaizdą. Tačiau apžiūrėję moters galvą gydytojai padarė išvadą, kad jai buvo kelis kartus smogta buku, sunkiu daiktu. Be to, ant Dianos kūno aptikta išžaginimo žymių. Ji nedelsiant buvo nuvežta į ligoninę.

Pokalbyje su tyrėjais Kevinas pasakojo, kad išėjęs iš namų pamatė nedidelį furgoną, prie kurio stovėjo įtartinas vyriškis. Kevinas neigė, kad jis pats gali būti susijęs su išpuoliu, aiškindamas, kad buvo išvykęs iš namų 40-čiai minučių.

Policija apžiūrėjo greitojo maisto maišelį: maistas viduje dar buvo šiltas, o užsakymo laikas nurodytas kvite. Jo alibi patvirtino užkandinės darbuotojas. Policija paėmė jo kraujo mėginį ir paleido.

Kai Diana buvo nuvežta į ligoninę, jos kūdikio širdis vis dar plakė, tačiau ryte akušeriai fiksavo vaisiaus mirtį. Gydytojai bandė išgelbėti Dianos gyvybę: jai atliko cezario pjūvį, kad pagimdytų mirusį kūdikį. Po operacijos Dianą ištiko koma.

Detektyvui neliko abejonių

Po vaiko mirties policija bylą perkvalifikavo į žmogžudystę. Ją tikrti buvo paskirtas detektyvas Steve'as Fosteris. Jis kalbėjosi su Kevino kaimynais ir šeimos draugais ir išsiaiškino, kad ginčai tarp jo ir Dianos buvo dažni, o Kevinas piktinosi negalėjimu mylėtis su žmona vėlyvoje nėštumo stadijoje. Nors Kevinas turėjo alibi, jis nebuvo išbrauktas iš įtariamųjų sąrašo.

Detektyvui S. Fosteriui pasirodė keista, kad Kevinas dažnai ginčydavosi su žmona, neuždarė lauko durų ir per ilgai nebuvo namuose: juk kitoje Dianos ir Kevino namų pusėje taip pat buvo „Jack in the Box“ restoranas, bet dėl ​​kažkokių priežasčių Kevinas pasirinko tolimesnę vietą.

Praėjus dviem mėnesiams po išpuolio, Diana išėjo iš komos. Iš pradžių jai buvo sunku atpažinti kitus ir ją kankino amnezija.

Pamažu jos būklė ėmė gerėti. Diana vis dar neprisiminė, kas ją užpuolė, tačiau per vieną iš reabilitacijos seansų terapeuto paklausta, kas tai galėjo padaryti, staiga parodė į savo vestuvinį žiedą. Gydytojas suprato, kad Dianos vyras galėjo būti susijęs su išpuoliu ir apie tai informavo jos tėvus. Jie pasikalbėjo su dukra ir šį spėjimą jai pavyko patvirtinti ženklais bei žodžių nuotrupomis: ją užpuolė jos vyras Kevinas Greenas.

Dianos mama nedelsdama kreipėsi į policiją ir Kevinas buvo atgabentas į apklausą.

Po Dianos nagais kriminalistai aptiko užpuoliko kraujo pėdsakų, o jo kraujo grupė sutapo su Kevino, todėl detektyvui S. Fosteriui neliko abejonių.

Pasak tyrėjų, Kevinas užpuolė Dianą prieš išeidamas iš namų ir išvažiavo į užkandinę, kad susikurtų sau alibi. Motyvas, pasak tyrėjų, buvo tai, kad Diana nenorėjo su juo mylėtis. Tačiau Kevinas atsisakė pripažinti savo kaltę.

Per posėdį Diane pakartojo savo parodymus, kad užpuolikas buvo Kevinas. Prokuratūra teismui pateikė psichiatro išvadą, kuri patvirtino, kad Dianos pažintiniai gebėjimai yra normalūs ir jos parodymais galima pasitikėti. Kevino gynyba prašė skirti papildomą psichiatrinę ekspertizę, tačiau teismas prašymą atmetė.

1980 m. lapkričio 7 d. teismas K. Greene'ui skyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri galėjo būti pratęsta iki gyvos galvos. Po teismo Kevinas pateikė keletą apeliacijų, tačiau nuosprendis buvo paliktas galioti ir bylos tyrimas buvo užbaigtas.

„Miegamojo žudikas“

Kol detektyvas S. Fosteris tyrė šią bylą, jo kolegos bandė išsiaiškinti daugybę keistų išpuolių prieš moteris, gyvenusias Orindžo apygardoje.

1978 m. gruodžio 1 d. Anaheimo gyventoja Georgette Stevenson grįžo namo apie 23 valandą ir rado savo kaimynės Sandros Fry kūną ant miegamojo lovos. Jos palaidinė buvo pakelta aukštyn, o veidas pasruvęs krauju.

Panašus nusikaltimas įvyko 1979 m. kovo 31 d. Kosta Mesoje: 21 metų Kimberly Rawlins buvo išprievartauta ir nužudyta. Žudikas buku daiktu jai padarė sunkius galvos sužalojimus. Šiuos išpuolius įvykdęs nusikaltėlis buvo pramintas „miegamojo žudiku“.

Likus dviem savaitėms iki išpuolio prieš Dianą, netoliese žuvo 31 metų Carolyn Carlton. Po mėnesio, spalio 6 d., nusikaltėlio auka tapo 24 metų Deborah Kennedy.

Praėjus dviem savaitėms po šių žmogžudysčių, Kosta Mesoje vėl pasirodė „miegamojo žudikas“. Šį kartą jis užpuolė 17-metę Debrą Senior. Kaip ir ankstesnės aukos, ji mirė nuo sužalojimų.

UžpuoIimai liko neišaiškinti iki to meto, kol Kalifornijoje 1990-ųjų viduryje nebuvo sukurta vieninga nusikalstamų DNR duomenų bazė.

Paleidus bazę, policija grįžo prie senų bylų tyrimo ir bandė jas ištirti pasinaudojant naujomis priemonėmis. Išanalizavus DNR mėginius iš nusikaltimo vietų ir palyginus juos su turimais duomenimis, tyrimo metu nustatyta, kad DNR mėginiai priklausė buvusiam jūrų pėstininkui, 41 metų afroamerikiečiui Geraldui Parkeriui. Jis buvo suimtas už 13-metės mergaitės išprievartavimą Tustine 1980 m. vasario mėn. 1987 m. lapkritį G. Parkeris buvo lygtinai paleistas ir išėjo iš kalėjimo.

Po metų jis vėl buvo įkalintas už tai, kad grąsindamas peiliu bandė priversti moterį atlikti oralinį seksą. 1993 metais G. Parkeris buvo suimtas už apiplėšimą Orindžo apygardoje. Jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas kalėti dvejus metus ir keturis mėnesius, o beveik iš karto po paleidimo, 1996 m. sausį, G. Parkeris vėl buvo suimtas už įsilaužimą į privačią nuosavybę ir grąžintas į kalėjimą.

Netikėta išpažintis

Detektyvas Tomas Tarpley, užsiėmęs neištirtomis bylomis pastebėjo, kad mergaičių žmogžudystės ir užpuolimai Orindžo apygardoje 1978–1979 metais turi panašumų. Nusikaltėlis nusitaikė į merginas, kurios buvo vienos namuose. Visoms aukoms buvo nustatyti buku daiktu padaryti galvos sužalojimai. T. Tarpley taip pat atkreipė dėmesį, kad Deborah Kennedy, kuri žuvo netrukus po Dianos Greene užpuolimo, namai buvo labai arti D. Greene namų. Tada jis pamanė, kad G. Parkeris galėjo užpulti Dianą, ir apklausė jį dėl šio atvejo.

Tyrėjų nuostabai G. Parkeris neneigė savo kaltės ir prisipažino dėl visų žmogžudysčių, įskaitant ir Dianos užpuolimą.

„Girdėjau, kaip jie ginčijasi. Tada vyras įsėdo į savo automobilį ir nuvažiavo, – per apklausą sakė G. Parkeris. — Įėjau į namus su lenta rankose. Ji buvo miegamajame ir iš pradžių pakilo. Bet ji pagalvojo, kad tai jos vaikinas, ir vėl atsigulė. Tada aš trenkiau jai lenta į galvą ir išprievartavau“.

G. Parkeris buvo nuteistas mirties bausme. Visus vėlesnius metus jis praleido San Kventino kalėjimo mirtininkų kameroje.

2017 m. jo advokatai apskundė mirties nuosprendį, reikalaudami naujo proceso. Jie teigė, kad vykdydamas žmogžudystes G. Parkeris negalėjo atsakyti už savo veiksmus, kuriuos lėmė alkoholio ir narkotikų vartojimas. Tačiau apeliacinis skundas buvo atmestas. G. Parkeris ir toliau laukia egzekucijos San Kventine.

G. Parkeris prisipažino užpuolęs Dianą 1996-aisiais – tuo metu Kevinas Greene'as kalėjime praleido beveik 16 metų.

„Linkiu jums gero likusio gyvenimo“.

Keviną Greene'ą teismas išteisino 1996 m. birželį. Paskelbęs sprendimą, Aukščiausiojo Teismo teisėjas Robertas Fitzgeraldas kreipėsi į Keviną su atsiprašymu: „Noriu jus pasveikinti. Teismas visuomenės vardu atsiprašo jūsų už įkalinimą. Linkiu jums gero ir laimingo likusio gyvenimo“.

Net ir išleidus Keviną į laisvę Diana negalėjo susitaikyti su tuo, kad jos buvęs vyras nekaltas dėl užpuolimo. „Man sunku visu tuo patikėti. Maniau, kad Kevinas tai padarė ir tikėjau tuo daugelį metų. Su tuo tiesiog neįmanoma susidoroti“, – žurnalistams sakė ji.

Kol Kevinas kalėjime atliko bausmę, Diana jį padavė į teismą ir pareikalavo kompensacijos. Kadangi Kevinas buvo pripažintas kaltu ir jau sėdėjo kalėjime, teismas iš karto patenkino jos prašymą. Kai Kevinas buvo paleistas, jis pateikė priešieškinį, kad panaikintų sprendimą. Bet ir tuomet Diana neatsisakė teorijos, kad jis dalyvavo užpuolime. Teismo metu Diana tvirtino, kad Kevinas ją sumušė ir paliko ant lovos, o tada į namus atėjo G. Parkeris, smogė jai ir išprievartavo.

Nepaisant to, teismas stojo Kevino pusėn. Po teismo posėdžio jis pasakė, kad Dianos niekuo nekaltina: „Ji buvo tokia pati sistemos auka, kaip ir aš. Mūsų gyvenimas daugiau nebeturi vykti teismo salėse“.

1999 m. spalį apygardos gubernatorius Grėjus Deivisas nurodė K. Greene'ui išmokėti 620 tūkst. JAV dolerių kompensaciją už kalėjime praleistus metus.

Išėjęs į laisvę Kevinas persikėlė į savo tėvų namus.