Nekrologo rašymo pagrindu turėtų tapti šie dalykai:
1.Paskelbti apie mirtį;
2.Pasidalinti mirusiojo gyvenimo istorija;
3.Išvardyti šeimos narius;
4.Įtraukti informaciją apie laidojimo paslaugas;
5.Pridėti informaciją apie labdarą;
6.Parinkti nuotrauką;
7.Pateikti publikavimui;
8. Nurodyti papildomus pagalbos šaltinius.
Kas padaro nekrologą puikiu?
„Tai savotiškai baugina, – 2017 m. dokumentiniame filme „Obit“ sako „New York Times“ nekrologų rašytoja Margalit Fox. – Tačiau nekrologai neturi beveik nieko bendro su mirtimi, nes iš tikrųjų absoliučiai viskas yra susiję su gyvenimu.“
Pagalvokite apie nekrologą kaip duoklę savo mylimam žmogui. Jis neturi būti sausas ar formalus. „Kai kurie iš gražiausių nekrologų, – sako vieno populiariausių Amerikoje analogiškų naujienų portalo Legacy.com naujienų redaktorė Linnea Crowther. – yra tie, kurie neatitinka standartinės formulės.“
Novatoriškas amerikiečių nekrologų žurnalistas Aldenas Whitmanas kartą paaiškino, kad geras nekrologas „turi visas gerai sufokusuoto momentinio kadro ypatybes, – kuo ilgesnis, tuo geriau.“
Yra šešios pagrindinės gero nekrologo dalys: pranešimas apie mylimo žmogaus mirtį; jo gyvenimo istorijos santrauka; jo artimiausių šeimos narių sąrašas; informacija apie bet kokias laidotuvių ir/ar atminimo paslaugas; bet kokių jo remiamų labdaros organizacijų paminėjimas ir nuotrauka.
1. Paskelbkite apie mirtį
Tai iš esmės paprasta kai kurių pagrindinių faktų apie mirusiojo gyvenimą santrauka. Įtraukite savo mylimo žmogaus pilną vardą (vardą, pavardę, moters mergautinę pavardę, slapyvardį ir priesagas, pvz., jaunesnysis arba vyresnysis), kur jis gyveno, amžių, mirties datą ir vietą bei kaip mirė.
„Galite pateikti šią informaciją tiesiai, faktiškai ar dar unikaliau, – pažymi L. Crowther. – Ir yra daug būdų pasakyti, kad kažkas mirė. „Išvyko“, „mirė“, „iškeliavo Anapilin“, „iškeliavo Anapusybėn“„išėjo pas Viešpatį“ yra vieni iš labiausiai paplitusių. Pasirinkite bet kur variantą, kuris jums labiau patinka.“
2. Pasidalykite mirusiojo gyvenimo istorija.
Tai yra nekrologo dalis, kurioje turite daugiausia galimybių būti kūrybingas ir kurioje turėsite galimybę atkreipti dėmesį į geriausius mylimą žmogų supusius asmenis. Tokiu būdu nekrologas gali tapti neįprastu ir tuo, ko žmonės niekada nepamirš.
Taip pat galite apibūdinti mirusiojo pomėgius, dalykus, kuriuos jis mėgo veikti, ypatingus pasiekimus, svarbiausius jo gyvenimo momentus, reikšmingą patirtį, kurią jis patyrė ir kt. Geri nekrologai nupieš puikų vaizdą apie tai, koks buvo jūsų mylimas žmogus.
Savo knygoje „Paskutinis žodis“ ilgametis „New York Times“ redaktorius Marvinas Siegelis aprašo nekrologus, kurie jam, kaip skaitytojui, įsiminė labiausiai: „Dažniausiai reaguodavau į pasakojimą, kuris buvo gyvas, mane įkvėpė, sujaudino arba privertė nusišypsoti. Man ypač patiko skaityti apie nuostabų gyvenimą žmogaus, su kuriuo niekada anksčiau nebuvau susidūręs ir jausti, kad jam ar jai mirus pasaulis tapo nuobodesnis.“
Tam, kad nekrologas išsiskirtų, apsvarstykite galimybę pradėti nuo įsimintinos istorijos apie mirusįjį, kuri iliustruotų, koks jis buvo žmogus. Galbūt žinote istoriją apie tai, kaip jis kam nors padėjo, kai reikėjo, arba humoristinį anekdotą, kuris parodo jo humoro jausmą. Kad ir ką pasirinktumėte, atminkite, kad tikslas yra sugrąžinti malonius prisiminimus ir parodyti, kuo jis buvo ypatingas.
Tada aptarkite, kur jis užaugo ir kaip tai paveikė jo gyvenimą. Papasakokite apie tai, kas jį jaudino. Galbūt jis turėjo aistringą hobį, pasiekimus, kuriais didžiavosi, arba buvo didelis sporto komandos ar muzikos gerbėjas. „Apie ką jis daugiausia kalbėjo? Tikėjimas, muzika, darbas, labdara, šeimos gyvenimas? Pasidalykite tuo, apie ką jis norėtų kam nors papasakoti“, – patarimais dalijasi L. Crowther.
Galiausiai būtinai paminėkite žmones, kuriuos jis mylėjo labiausiai – sutuoktinį, vaikus ar net mylimą augintinį – ir kodėl jie buvo svarbūs velioniui. Užbaikite keletu žodžių apie tai, ką apie juos labiausiai įsiminėte.
Tačiau atminkite, kad nėra jokio spaudimo būti nuodugniam ar linksmam. „Puiku, jei užuojauta yra trumpa ir tiksli, tik keliomis eilutėmis apie nuostabius įspūdžius, kuriuos išėjęs žmogus paliko pasauliui“, – pažymi Nicole Spector iš „NBC News“.
3. Išvardykite šeimos narius.
Artimų šeimos narių sąrašas yra įprastas daugelio nekrologų aspektas. Paprastai tai apima mirusiojo sutuoktinį ar partnerį, jų tėvus, vaikus, brolius ir seseris bei anūkus. Jie gali būti išvardyti pagal vardus arba sugrupuoti, pavyzdžiui, „penki anūkai“. Nors šie sąrašai paprastai yra skirti artimiausiems šeimos nariams, galite laisvai įtraukti visus, kurie buvo svarbūs mirusiajam.
„Įvardinkite jūsų mylimam žmogui svarbiausius žmones – dukterėčias ir sūnėnus, tetas ir dėdes, pusbrolius, sužadėtinį, artimiausius draugus, – pataria L. Crowther. – Net jei jie nebuvo kraujo giminaičiai, galbūt norėsite įtraukti šiuos artimuosius į nekrologą. Šiais laikais nekrologuose dažniausiai minimi atsidavę globėjai, visą gyvenimą lydintys draugai ir net augintiniai.“
4. Įtraukite informaciją apie šermenis ir laidotuves.
Šis skyrius turėtų būti paprastas ir informatyvus, kad skaitantys tą informaciją žmonės galėtų lengvai suprasti, ką jiems reikia žinoti. Tai apims apsilankymo, laidotuvių, laidojimo ir (arba) atminimo pamaldų vietą ir visas susijusias datas bei laiką. Būtinai nurodykite laidojimo biuro pavadinimą, o jei paslaugos privačios, nurodykite ir tai.
Jei planuojate surengti viešas šermenis, galite paprašyti artimųjų pateikti nuotraukas ir atminimo dovanėles, kurias būtų galima parodyti. Papasakoti apie tai, kaip jie gyveno ir kaip jie paveikė jūsų pačių gyvenimą.
5. Pridėkite informaciją apie aukas
Nekrologuose dažnai prašoma kažkam paaukoti. Jei jūsų mylimas žmogus prijautė jam svarbioms labdaros ar kitokioms organizacijoms, čia galite jas išvardyti. Kai kurie gedintieji gali trokšti paaukoti mirusiojo vardu. Arba kai kuriais atvejais šeima gali norėti paremti tam tikrą organizaciją. Pavyzdžiui, tai būtų labdara, susijusi su liga ar liga, nusinešusia jūsų mylimo žmogaus gyvybę. Taip pat nieko neįprasto, kad surinktos privačios lėšos padėtų padengti laidotuvių išlaidas.
Nesvarbu, ar tai būtų labdara, mirusiojo Alma mater atminimo fondas, ar fondas, padedantis padengti laidotuvių išlaidas, būtinai nurodykite atitinkamos organizacijos pavadinimą, adresą ir (arba) svetainę, kad žmonės galėtų lengvai paaukoti.
Jei šeima teikia pirmenybę labdarai ar piniginiams įnašams, o ne gėlėms, įtraukite tokią frazę, kaip „vietoj gėlių“, po kurios „Prašome paaukoti sergantiems nuo vėžio“, „Įnašas šeimai“ arba „ Šeima prašo finansinės pagalbos, kurios padėtų padengti laidojimo paslaugas“.
6. Pasirinkite nuotrauką
Ne visuose nekrologuose yra nuotrauka, nors ir vienintelė gali kelti malonius prisiminimus apie mirusįjį. Renkantis nuotrauką nekrologui, naudokite portretą arba stambaus plano nuotrauką, kurioje aiškiai matomas jo veidas.
Ir visiškai nesvarbu, ar tai naujausia, ar jaunystės nuotrauka. Belinda McLeod iš gyvenimo pabaigos planavimo grupės „Cake“ sako: „Dauguma žmonių nusprendžia nenaudoti nuotraukos, darytos sergant, todėl gali pasirinkti naujausią laimingo ir sveiko žmogaus nuotrauką. Kitos šeimos gali pasirinkti mirusiojo nuotraukas iš ankstesnių jo gyvenimo metų. Jie gali pasirinkti patrauklią nuotrauką, darytą pačiame jo ar jos gyvenimo klestėjime, net jei nuotraukai jau 40 ar 50 metų.“
Jei nekrologas bus skelbiamas vietiniame laikraštyje, – o tam yra rimtų priežasčių – būtinai patikrinkite jų reikalavimus dėl nuotraukų dydžio ir formato bei kaip jas pateikti, nes reikalavimai gali skirtis.
Crowther pažymi, kad jei bendradarbiaujate su laidojimo biuru, „jo darbuotojai galės padėti suformatuoti nuotrauką ir nekrologą pateikti laikraščiams“.
Be to, jei jums sunku pasirinkti vieną nuotrauką, atminkite, kad internetinėje nekrologo versijoje greičiausiai galėsite pridėti daugiau nuotraukų ir net vaizdo įrašų.
Išvada
Rašyti nekrologą, kuriame pagerbiamas jūsų mylimas žmogus ir viskas, kas darė jį ypatingu, gali atrodyti bauginančiai, tačiau taikydami aukščiau aprašytą metodą galite užtikrinti, kad mirusysis sulauks pripažinimo, kurio nusipelnė.