Aštuonis mėnesius policija negalėjo išsiaiškinti paslaptingos vyro mirties aplinkybių. Aukos vidus buvo tiesiog suniokotas, tačiau ant paties kūno sužalojimų nebuvo.

Mažame Teksaso miestelyje Bomonte netikėta 55 metų naftos kompanijos darbuotojo Grego Flenikeno mirtis suglumino policiją. Tyrėjai aptiko lavoną viešbučio kambaryje: jo vidus buvo smarkiai sužalotas, lyg G. Flenikenas būtų stipriai sumuštas, tačiau jokių sumušimų ar sužalojimų ant kūno nesimatė. Policija aštuonis mėnesius bandė išsiaiškinti, kaip G. Flenikenas mirė. Privatus detektyvas padėjo išspręsti bylą, aptikęs įrodymų, kuriuos kruopščiai bandyta nuslėpti. Šią istoriją primena portalas „Xolod“.

55 metų amerikiečio G. Flenikeno iš mažo Lafajeto miestelio Luizianoje darbo dienomis dažniausiai nebūdavo namuose. Gregas ir jo brolis Mike'as prieš keletą metų įkūrė naftos žvalgymo ir plėtros įmonę, todėl Gregas nuolat važinėjo į už 230 kilometrų nuo namų esantį biurą Bomonte, Teksase. Ten Gregas visada apsistodavo tame pačiame pakelės viešbutyje „Elegant“ ir jame gyvendavo visą darbo savaitę.

Pasak draugų ir giminaičių, Gregas visus vakarus leisdavo panašiai: apsivilkdavo medvilnines kelnes ir marškinėlius, atsiguldavo į lovą prie televizoriaus, gerdavo nealkoholinį alų, daug rūkydavo, žiūrėdavo filmus ir susirašinėdavo su žmona Susana Fleniken.

2010 m. rugsėjo 15 d. vakarą Gregas parašė Susanai žinutę, kad guli lovoje ir žiūri televizorių. Susana jam pasigyrė, kad jai pavyko susimokėti mokesčius naudojant kompiuterį.

„Tau puikiai sekasi, mažute“, – pasakė jai Gregas. Tačiau netrukus jis nustojo atsakinėti į žinutes.

Kitą rytą susirūpinusi Suzana paskambino į Grego biurą, bet jo nebuvo darbe. Du jo kolegos nuėjo į viešbutį įsitikinti, ar jam viskas gerai. Jie kelias minutes beldėsi į 348 kambario, kuriame jis gyveno, duris. Nesulaukę atsakymo, jie iškvietė administratorę, kuri su atsarginiu raktu atrakino duris. Kambario koridoriuje jie išvydo S. Flenikeną, gulintį ant grindų nenatūralioje padėtyje – jo kūnas buvo išlenktas, kairėje rankoje sugniaužta pusiau surūkyta cigaretė. Kambaryje buvo karšta, kūnas jau buvo pamėlynavęs ir pradėjęs irti.

Jokių įkalčių

Netrukus į viešbutį atvyko policija, vadovaujama detektyvo Scotto Apple'o. Jie apžiūrėjo kambarį, bet nerado jokių muštynių požymių, kraujo dėmių ar kitų požymių, rodančių, kad mirtis buvo smurtinė.

Visi vertingi daiktai ir G. Flenikeno piniginė buvo vietoje, todėl apiplėšimo galimybė buvo atmesta. Kai S. Apple'as apklausė svečius iš gretimų kambarių, jie teigė negirdėję jokių įtartinų garsų.

Iš pokalbio su S. Fleniken S. Apple'as sužinojo, kad jos vyras vengė lankytis pas gydytoją, rūkė cigaretę po cigaretės ir buvo abejingas savo sveikatai. Pastaraisiais metais G. Flenikenas kentėjo nuo stipraus kosulio, todėl detektyvas pamanė, kad šis mirė nuo širdies smūgio. Tačiau po skrodimo ir šios versijos teko atsisakyti.

Grego kūnas buvo pristatytas medicinos ekspertui Tommy Brownui. Apžiūros metu T. Brownas ant aukos kūno nustatė tik du sužalojimus. Ant kairiojo skruosto buvo centimetro ilgio įbrėžimas – atsitrenkimo į grindis žymė, tikriausiai atsiradusi kritimo metu. Tačiau gydytojo dėmesį patraukė maždaug pusės colio dydžio plyšimas ant kapšelio. Aplink žaizdą buvo patinę, mėlynės išplitusios į kirkšnį ir šlaunį.

Kai T. Brownas atvėrė velionio krūtinę, jį šokiravo kraujo kiekis ir vidiniai sužalojimai. T. Brownas atrado lūžusį šonkaulį ir skylę prieširdyje, taip pat kepenų ir skrandžio sumušimus.

Atrodė, kad G. Flenikenui buvo smogta su tokia jėga, kad jis mirė vietoje. T. Brownas teigė, kad tai buvo žmogžudystė, bet negalėjo paaiškinti, kaip G. Flenikenas patyrė tokius sužalojimus.

S. Apple'as keletą mėnesių bandė išsiaiškinti, kas galėjo nužudyti G. Flenikeną, tačiau policijai buvo labai sunku paaiškinti, kodėl kas nors norėjo tai padaryti. S. Flenikenas neturėjo priešų nei profesiniame, nei asmeniniame gyvenime. Jis buvo vedęs Susaną 15 metų ir nebuvo žinių, kad jis kada nors būtų žmonai neištikimas.

„Elegant“ viešbutyje jis retai bendraudavo su kitais svečiais. Paprastai anksti vakare eidavo į savo kambarį, o ryte išvažiuodavo į darbą.

Detektyvas S. Apple'as sužinojo, kad kambariuose šalia Grego gyveno elektrikų komanda, kuri atvyko į Teksasą dirbti ir tą vakarą gėrė kitame kambaryje. S. Apple'as spėjo, kad jie galėjo susitikti su Gregu koridoriuje ir jį sumušti.

S. Apple'as apklausė elektrikus Trentą Pasano, Thomasą Elkinsą ir Scottą Hamiltoną bei jų meistrą Aroną Burke'ą. Vyrai pasirodė draugiški ir linkę bendradarbiauti, tačiau tyrimui tai nepadėjo. Vienas jų pasakojo, kad lifte pamatęs kūną ant katafalko pirmiausia pagalvojo, kad tai pyragas ar didelis padėklas su maistu.

349-ame kambaryje, šalia Grego, buvo apsistoję dar du elektrikai: Lance'as Mülleris ir Timas Steinmetzas. Detektyvas S. Apple'as apklausė juos, tačiau šie sakė, kad G. Flenikeno nematė, o tik girdėjo, kaip jis kosėjo.

S. Apple'as įtarė visus: G. Flenikeno žmoną, partnerius, gimines ir pažįstamus. Keletą mėnesių jis juos tardė, bet taip ir nesugebėjo ištirti bylos. G. Flenikeno kūnas buvo kremuotas.

Bylos imasi privatus detektyvas

S. Fleniken negalėjo susitaikyti su tuo, kad jos vyro mirtis niekada nebus ištirta. 2010 m. lapkritį Grego šeima paskelbė 50 tūkst. dolerių atlygį už bet kokią informaciją, kuri padėtų atskleisti jo mirties paslaptį. Tačiau tai nedavė jokių rezultatų.

2011 m. vasarį Susana paprašė privataus tyrėjo Keno Brennano, buvusio policijos pareigūno ir FTB specialiojo agento, pagalbos.

K. Brennanas pradėjo tyrimą 2011 m. balandžio mėn. Pirmiausia jis apklausė Susaną, užduodamas jai daug klausimų apie jos santykius su Gregu. Jis norėjo įsitikinti, kad žmona neturėjo motyvo nužudyti savo vyrą. K. Brennanas taip pat pasidomėjo, ar nusikaltimo vietoje jai kas nors nepasirodė keista.

Susaną nustebino tai, kad, kai Grego kolegos įėjo į Grego kambarį, jame buvo labai tvanku. Jos vyras paprastai netoleravo karščio ir dažniausiai miegodavo su įjungtu kondicionieriumi.

Po pokalbio su Susana K. Brennanas atmetė teoriją, kad Gregas buvo sumuštas. Anot detektyvo, užpuolikai vargu ar būtų kruopščiai paguldę jo kūną ir įspraudę cigaretę tarp pirštų. Labiau tikėtina, kad pats Gregas prisidegė cigaretę iki tol, kol jam kažkas nutiko.

Netrukus K. Brennanas susitiko su detektyvu S. Apple'u. Šis privatų tyrėją supažindino su visa bylos medžiaga ir apklausos protokolais.

Išstudijavęs juos, K. Brennanas vėl panoro pasikalbėti su darbininkais, kurie gyveno kaimyniniuose kambariuose. Pakartotinės apklausos metu vienas iš darbininkų netikėtai prasitarė, kad žmogžudystės naktį girdėjo garsus, panašius į šaudymą viešbutyje. Tada K. Brennanas nusprendė dar kartą atidžiai apžiūrėti 348 kambarį, kuriame buvo rastas G. Flenikeno kūnas.

Per antrąjį patikrinimą K. Brennanas pastebėjo nedidelę įdubą sienoje už priekinių durų. Buvo galima pagalvoti, kad šis defektas atsirado dėl durų rankenos, kuri atidarant duris lietė sieną. Tačiau K. Brennanui atidarius duris rankena ir įdubimas nesutapo.

Už sienos buvo 349 kambarys, kuriame gyveno darbininkai L. Mülleris ir T. Steinmetzas. K. Brennanas ir S. Apple'as ten atliko kratą. Šiame kambaryje jie rado nedidelę skylę sienoje, beveik nematomą, nes ji buvo kruopščiai užplombuota dantų pasta. Teismo medicinos ekspertai patvirtino, kad tai buvo kulkos skylė.

Apžiūrėjęs viešbutį, K. Brennanas nuskubėjo pas medicinos ekspertą daktarą T. Browną. Tačiau gydytojas nesutiko su K. Brennano išvadomis, nes jis atliko kūno skrodimą ir nerado šautinės žaizdos požymių. Kadangi Gregas buvo kremuotas, jo kūno buvo neįmanoma ekshumuoti.

K. Brennanas rėmėsi nuotraukomis, padarytomis skrodimo metu. Jis manė, kad mėlynės kirkšnies srityje atsirado ne dėl kritimo ar muštynių. Kulka pateko į G. Flenikeno kapšelį, bet kadangi oda šioje vietoje labai elastinga, žaizda po ja tiesiog dingo. Naudodamasis G. Flenikeno vidaus organų nuotraukomis, K. Brennanas atsekė kulkos trajektoriją: ji pajudėjo viduje, plėšdama vidaus organus ir laužydama šonkaulius. Skrodimą atlikęs daktaras T. Brownas turėjo pripažinti, kad kulkos nepastebėjo ir ji liko kūne.

Naujos detalės

Praėjo daugiau nei septyni mėnesiai, kai 349 kambaryje gyvenę darbininkai T. Steinmetzas ir L. Mülleris paliko Bomontą. Nepaisydamas to, K. Brennanas nusprendė dar kartą juos apklausti.

Detektyvai K. Brennanas ir S. Apple'as kartu nuvyko aplankyti T. Steinmetzo Viskonsine. Jie kalbėjosi su juo visą vakarą. T. Steinmetzas prisiminė įvairias detales, bet nepaminėjo šūvio.

K. Brennanas pakvietė T. Steinmetzą susipažinti su savo parodymais ir atlikti pakeitimus, kurie, jo nuomone, būtų būtini. T. Steinmetzas atkreipė dėmesį į nedidelius netikslumus, bet nepasiūlė jokių reikšmingų pakeitimų. K. Brennanas atvedė vietos policijos pareigūną, kad apklaustasis šio akivaizdoje patvirtintų parašu savo parodymus.

T. Steinmetzui ruošiantis palikti nuovadą, kur jis buvo pakviestas liudyti, K. Brennanas jam paskambino ir pasakė, kad jis patirs nemalonumų dėl klaidinančių parodymų davimo.

„Timai, mes žinome, kas vyksta. Ir aš suprantu, kad norite apsaugoti savo draugą, tačiau jūs rizikuojate savo šeima, o tai nėra verta“, – sakė S. Apple'as.

Tada T. Steinmetzas detektyvams papasakojo tiesą. Rugsėjo 15 d. jis ir jo kolegos L. Mülleris ir T. Pasano iš tikrųjų gėrė kambaryje. Tam tikru momentu Lance'as Miulleris paprašė savo kolegos T. Pasano atnešti iš jo automobilio butelį viskio ir devynių milimetrų „Ruger“ pistoletą. L. Miuleris paėmė pistoletą ir pradėjo su juo žaisti. Jis nukreipė ginklą į T. Steinmetzą, kuris nuo netikėtumo nukrito ant grindų ir pradėjo keiktis. Tada jis nukreipė ginklą į kitą darbininką ir tuo metu netyčia iššovė. L. Mülleris pataikė į sieną, už kurios tuo metu buvo G. Flenikenas.

Akistata

K. Brennanas paprašė T. Steinmetzo paskambinti L. Mülleriui ir įrašė jų pokalbį. T. Steinmetzas pasakė, kad detektyvai žino, kad jis iššovė iš pistoleto ir netrukus jį sulaikys. L. Mülleris atsisakė tuo tikėti ir atkakliai stengėsi įtikinti visus, kad šūvis nieko nenužudė, o G. Flenikenas mirė natūralia mirtimi.

Tačiau netrukus neblaivus L. Mülleris paskambino detektyvui K. Brennanui ir pasakė, kad nori dėl visko prisipažinti: jis parašė pareiškimą dėl netyčinės žmogžudystės.

Jis patvirtino, kad netyčia šovė į sieną. Apie žmogžudystę jis sužinojo tik kitą dieną, kai į viešbutį „Elegant“ atvyko policija. Po to pats L. Mülleris dantų pasta užtaisė skylę sienoje. Iš karto po to ginklą jis paslėpė savo automobilyje. Pirmąsias kelias dienas po žmogžudystės jis ginklą laikė pas draugą, o prieš išvykdamas iš Teksaso atidavė jį saugoti advokatui.

Išsiaiškinti tikslesnį žmogžudystės laiką padėjo G. Flenikeno kambario temperatūra. Paaiškėjo, kad rugsėjo 15-osios vakarą 20.30 val. viešbutyje išmušė skaitiklius, todėl nustojo veikti kondicionierius. G. Flenikenas nespėjo jo įjungti: kai buvo įjungta šviesa, jis jau buvo miręs.

L. Müllerio teismas įvyko 2012 m. spalį. Anot K. Brennano, teisėjas nuo pat pradžių sakė, kad tragediją galima paaiškinti siaubinga aplinkybių visuma. Tačiau tai, kad L. Mülleris bandė nuslėpti nusikaltimą ir nepranešė, atsisuko prieš jį. Po teismo 2012 m. spalio 29 d. L. Mülleris buvo pripažintas kaltu dėl žmogžudystės ir nuteistas 10 metų kalėjimo.