2006 m. rugsėjo 6 d. buvo užpulta Susana Kuhnhausen, 51 metų Portlando ligoninės greitosios medicinos pagalbos slaugytoja. Nepažįstamas asmuo įėjo į jos namus ir bandė ją užmušti plaktuku. Susanai pavyko išsigelbėti, o žmogžudystės užsakovas, kaip paaiškėjo – jos vyras, buvo išaiškintas dėl įrašo užpuoliko dienoraštyje.

Kai S. Kuhnhausen vakare grįžo į namus po darbo pamainos, ji iškart suprato, kad kažkas jau buvo jos namuose. Net iš gatvės ji pastebėjo, kad ant miegamojo lango, kurį ji ryte atidarė, yra užtrauktos užuolaidos. Įėjusi į namą Susana pastebėjo, kad signalizacija išjungta. Tačiau įsilaužimo paslapties neliko, kai Susana rado savo vyro, su kuriuo negyveno jau metus, raštelį. Mike'as parašė, kad išvyko atostogauti prie jūros ir grįš po poros dienų.

Susaną su vyru siejo ilgi ir sudėtingi santykiai – po 17 santuokos metų ji išvijo jį pro duris, o po metų nusprendė paduoti skyrybų prašymą. Nepaisydama pykčio, kad vyras atėjo į namus be jos žinios, Susana nė negalvojo kviesti policijos, nes tai buvo ne kažkas kitas, o Mike'as.

Po sunkios pamainos greitosios pagalbos skyriuje ji norėjo pailsėti, todėl nuėjo į savo miegamąjį. Ten jos laukė nepažįstamas žmogus. Jo ilgi plaukai buvo surišti į kuodą, o akis slėpė žemai nuleista kepurė. Rankose jis laikė plaktuką. Neprataręs nė žodžio, nepažįstamasis puolė prie Susanos.

Kažkas, kas ieško daugiau nei tik „lieknos merginos“

Pasak draugų ir pažįstamų, S. Kuhnhausen buvo linksma ir bendraujanti moteris. Ji mėgo juokauti, nestokojo saviironijos ir nuolat lankydavo stand-up šou. Jos vaikystė buvo sunki – tėvai išsiskyrė, kai Susana mokėsi antroje klasėje. Ji užaugo judėdama iš vienos vietos į kitą, gyvendama arba su mama, arba su tėvu. „Mano tėvai mane mylėjo, bet negalėjo paaiškinti, kaip puoselėti laimingą santuoką“, – sakė Susana.

Baigusi vidurinę mokyklą, ji įgijo medicinos specialistės išsilavinimą ir devintojo dešimtmečio pradžioje apsigyveno Oregone. Iš pradžių ji gyveno nedideliame Coos Bay miestelyje, esančiame netoli Ramiojo vandenyno pakrantės, o vėliau persikėlė į didžiausią valstijos miestą Portlandą.

1988 m. Susanos draugė ir motina sumokėjo už tai, kad Portlando bulvariniame leidinyje „Willamette Week“ atsirastų šmaikšti reklama. Skelbime buvo rašoma: „Vieniša 33 metų moteris, turinti antsvorio, bet nestatanti sau kryžiaus, ieško žmogaus, kuris iš santykių norėtų daugiau nei tik „liesa mergina“.

Netrukus į skelbimą atsiliepė 39 metų išsiskyręs vyras, vardu Mike'as. Jis rašė, kad jam patinka leisti laiką lauke – kopti į urvus ir vaikščioti paplūdimiu saulėlydžio metu. Susanai patiko šis aprašymas ir ji su Mike'u užmezgė romaną telefonu. Susana sužinojo, kad Mike'as buvo našlaitis, įvaikintas dar būdamas kūdikis ir kad jis dalyvavo Vietnamo kare. „Jis turėjo malonų balsą, – prisiminė ji. – Kiekvieną dieną kalbėjomės telefonu tris savaites, kol galiausiai pamatėme vienas kitą gyvai.“

Šūdinas sumuštinis

Pirmą kartą jie susitiko 1988 m. vasarį Crystal Springs Rhododendron Garden sode Portlande. Santykiai vystėsi sparčiai ir jau prieš tų pačių metų Kalėdas jie buvo susituokę. „Mano tikslas buvo susirasti gyvenimo draugą“, – sakė Susana.

Sargu dirbęs Mike'as pamažu atsivėrė žmonai. Jis jai pasakė, kad niekada nebuvo tikrai laimingas. „Jo gyvenimo filosofija buvo tokia, kad gyvenimas yra šūdinas sumuštinis: kiekvieną dieną jo atsikandi po kąsnį, kol ateina laikas mirti“, – sakė ji.

Netrukus jų santykiai ėmė blogėti. Susana pasakojo, kad Mike'as tapo paniuręs ir irzlus ir pradėjo galvoti, kad visi nori jį įskaudinti. Laikui bėgant jis darėsi vis uždaresnis ir agresyvesnis. Jis daug rūkė, nuolat kontroliavo Susaną ir pratrūkdavo ant jos net tada, kai ji pirkdavo nedidelius pirkinius.

Jis tai paaiškino sakydamas, kad nepritampa visuomenėje, kad jį kamuoja sunkūs prisiminimai, susiję su Vietnamo karu. Susana vylėsi, kad profesionali pagalba galėtų pagerinti situaciją. „Mes lankėmės pas psichologą ir jam kurį laiką pagerėjo, bet paskui jis ir vėl tapo paniurėliu“, – sakė Susana.

Galiausiai po 17 santuokos metų ir daugiau nei 15 tūkst. dolerių, išleistų Mike'o psichologinėms konsultacijoms, Susana nusprendė, kad užteks. „Jis man buvo brangus, bet aš nebegalėjau su juo gyventi, – pasakojo moteris. – Aš norėjau vėl būti laiminga.“

2005 m. rugsėjį Susana išvarė Mike'ą iš namų. Jis apsigyveno pas tėvą, bet nenorėjo jos palikti. Mike'as primygtinai reikalavo, kad Susana pasirašytų ikivedybinę sutartį, kurioje būtų nurodyta, kad jie vėl bus kartu, jei jis kreipsis pagalbos į psichologą. „Aš sakiau, kad nieko nepasirašysiu“, – paaiškino Susana.

2006 m. liepą Susana pasakė Mike'ui, kad nori skyrybų. Mike'ui, kuris taip pat ką tik prarado darbą, tai buvo rimtas smūgis. Susana bandė palaikyti draugiškus santykius, tačiau jos buvusio vyro elgesys tapo vis įkyresnis. Jis nuolat jai sakydavo, kad negali susidoroti su išsiskyrimu.

Pasakyk arba mirk!

2006 m. rugsėjo 6 d. vakarą Susana Kuhnhausen kovojo už savo gyvybę. Užpuolikas jai kelis kartus trenkė plaktuku į galvą – Susanos veidas buvo pasruvęs krauju. Ji šaukėsi pagalbos, tačiau nė vienas kaimynas jos riksmo negirdėjo.

Ji buvo fiziškai stipri ir didelė moteris. Be to, darbe jai dažnai tekdavo jėga tramdyti smurtaujančius pacientus. Reguliariai skubią pagalbą teikusi slaugytoja mokėsi savigynos tam atvejui, jei pacientai rodytų pasipriešinimą. „Žinojau, kad turiu susikaupti. Prisiminiau patarimą: jei kas nors turi ginklą, turite prieiti arčiau jo, kad sumažintumėte smūgio jėgą, – sakė Susana. – Nepaisydamas mano pasipriešinimo, jis nebijojo. Priešingai, jis man piktybiškai nusišypsojo.“

Kovos metu Susana įkando vyrui, tikėdamasi, kad jos dantų žymės padės jį atpažinti jos mirties atveju. Tuo pat metu ji bandė jo kišenėse ieškoti asmens tapatybės kortelės, kurią būtų galima pamesti po lova, kėde ar komoda, kad policija jį surastų.

Staiga jai pavyko išplėšti plaktuką iš žudiko rankų. Susana pargriovė jį ant grindų, užlipo ant viršaus ir kelis kartus trenkė vyrui į galvą, tačiau šis sugebėjo atsikelti. Tą akimirką Susana pamanė, kad dabar jai tikrai galas.

„Nežinau, kas atsitiko: arba aš sugriebiau jo koją, arba jis suklupo, – prisiminė ji. – Bet tam tikru momentu aš vėl buvau viršuje. Sugriebiau jį už gerklės ir ėmiau smaugti, šaukdama: „Pasakyk, kas tave atsiuntė. Kalbėk arba mirk!“

Tačiau žudikas nebegalėjo ištarti nė žodžio. Jo veidas iš pradžių pasidarė raudonas, o paskui purpurinis – Susana sulaužė jam trachėją. „Supratau, kad jis mirė, ir nubėgau pas kaimynus iškviesti policijos“, – sakė Susana.

Žudikas ir užsakovas

Portlando policijai prireikė labai nedaug laiko išsiaiškinti užpuoliko tapatybę. Paaiškėjo, kad tai 59 metų Edas Haffey, Vietnamo karo veteranas, paleistas iš kalėjimo likus vos trejiems metams iki išpuolio prieš Susaną. Už grotų jis praleido devynerius metus už savo buvusios draugės nužudymo organizavimą.

Kitą dieną po užpuolimo Susana savo namų rūsyje rado E. Haffey kuprinę ir perdavė ją policijai. Kuprinėje buvo „Hershey“ sirupas, 200 dolerių, vaistai nuo diabeto, dienoraštis ir užpuoliko vardu išrašytas kvitas. 2006 m. rugsėjo 4 d. dienoraštyje buvo paliktas įrašas: „Paskambink Mike'ui.“ Žemiau buvo Susanos vyro mobiliojo telefono numeris.

Policija greitai surado ryšį tarp užpuoliko ir Mike'o – dar 2004-ųjų liepą pastarasis padėjo Edui įsidarbinti sargu „Fantasy Adult Video“, kur jis pats dirbo tose pačiose pareigose. Policija buvo įsitikinusi, kad tai Mike'as pasamdė E. Haffey, kad šis nužudytų Susaną.

Remiantis bylos medžiaga, policija išsiaiškino, kad išpuolio dieną Mike'as išvyko į pakrantę, bet tą naktį sugrįžo į Portlandą. Kitą dieną jis nusipirko revolverį, o po dviejų dienų paliko raštelį tėvo namuose: „Viskas, ko aš kada nors norėjau, tai būti mylimas. Bet kiekvieną kartą, kai tai gaudavau, aš viską sugadindavau.“

Rugsėjo 13 d. Mike'as Kuhnhausenas buvo sulaikytas Kaiser Sunnyside medicinos centro, kur, jo teigimu, buvo apžiūrimas, garaže. M. Kuhnhausenas policijai pasakė, kad ketina nusižudyti, todėl iš pradžių buvo paguldytas į psichiatrijos ligoninę ir tik po 11-os valandų buvo suimtas ir apkaltintas sąmokslu įvykdyti žmogžudystę.

Mike'as iš pradžių neigė bet kokią savo kaltę. Jis prisipažino tik išjungęs namo signalizaciją, bet aiškino, kad E. Haffey neįleido. Rugsėjo 18 d. buvęs E. Huffey kameros draugas kreipėsi į policiją. Jis sakė, kad šis pasiūlęs jam dalyvauti užpuolime ir pažadėjo sumokėti 5 tūkst. dolerių už pagalbą nužudant Susaną.

Lapkričio 17 d. kitas liudininkas policijai pasakė, kad vežė E. Haffey susitikti su vyru. Po kelių dienų per žinias jis pamatė to vyro nuotrauką ir atpažino jį kaip Mike'ą.

Tyrėjai išsiaiškino, kad Mike'as norėjo atsikratyti savo žmonos, kad galėtų parduoti jų namą, kurio vertė apie 300 tūkst. dolerių. Jei Susana būtų mirusi, Mike'as būtų išsprendęs savo finansines problemas – likus kelioms savaitėms iki užpuolimo jis neteko darbo. Už Susanos žmogžudystę E. Huffey jis pasiūlė 50 tūkst. dolerių.

2007 m. rugpjūčio 30 d. Mike'as prisipažino kaltas dėl Susanos nužudymo. Teismas jam skyrė 10 metų nelaisvės. 2014 m. rugsėjo 14 d. jis turėjo būti paleistas iš kalėjimo lygtinai, tačiau laisvės nelaukė – likus trims mėnesiams iki išėjimo į laisvę jis mirė nuo prostatos vėžio.

Naujas gyvenimas

Susana pateikė skyrybų prašymą kitą dieną po Mike'o suėmimo. Jai prireikė daug laiko atsigauti po to, kas nutiko. Grįždama namo ji nuolat keisdavo maršrutą ir važiuodavo aplink kvartalą, jei manydavo, kad yra sekama. Kad prireikus galėtų apsiginti pati, išmoko elgtis su šaunamaisiais ginklais.

Nepaisant to, kad nuo išpuolio praėjo daug metų, 2012-aisiais pokalbių laidoje „Anderson Live“ moteris prisipažino, kad jautėsi siaubingai po to, kai teko nužudyti vyrą. Žmonės, sužinoję jos istoriją, palaikė Susaną: siuntė jai laiškus, atvirukus ir dovanas.

Galiausiai Susana sugebėjo įveikti traumą ir pradėjo socialinę veiklą. Ji dalijo daug interviu, kuriuose papasakojo savo istoriją ir bandė įtikinti žmones, kad jiems reikia kovoti bet kurioje situacijoje.

2017 m. Susana, bendradarbiaudama su Portlando apygardos prokuratūra, sukūrė svetainę, kurioje smurto aukos gali sulaukti pagalbos.

„Kuo daugiau laiko praeina po traumos, tuo lengviau. Man liūdna, kad mūsų santuoka nesusiklostė ir kad jis mirė kalėjime, toli nuo visų, kurie kada nors jį mylėjo. Bet aš dabar mėgaujuosi kiekviena nauja diena“, – sako Susana.