Lietuvą apskriejo liūdna žinia – mirė kūrybine dvasia ne vieną širdį palietęs teatro režisierius Rimas Tuminas. Kultūros, viešosios erdvės atstovai reiškia užuojautą ir dalinasi prisiminimais apie Anapilin išėjusį kūrėją socialiniuose tinkluose.

Užuojautą artimiesiems skyrė draugai, kolegos ir pažįstami. Vienas tokių – Sergejus Kanovičius, pavadinęs R. Tuminą genialiu režisieriumi.

Jis savo feisbuko įraše citavo savo tėtį, Lietuvos ir Izraelio rašytoją, scenaristą, vertėją Grigorijų Kanovičių:

„Tą vakarą dar paklaustas apie spektaklį „Nusišypsok mums, Viešpatie“, G. Kanovičius sakė, kad po to, kai jį išvydo, nieko gražesnio teatruose daugiau nėra matęs.

„Mano tėvas siuvėjas sakydavo, kad kasdien mūsų kūne kaupiasi šiukšlės. Ir nėra jokio sunkvežimio, kuris jas išvežtų. Šis spektaklis buvo tarsi šiukšlių išvežimas. Tai buvo stebuklas, – sakė pjesės autorius.

– Kūryboje ir gyvenime nuolat ir be paliovos suku į vieną pusę – žmogiškumą. Kas mus vienija, turi būti paremtas, o kas tolina – atitolintas“.

Užuominą dėl R. Tumino mirties reiškia ir viena turtingiausių moterų Lietuvoje Jolanta Blažytė: „Kokia nuostabi daina... Kaip ir visas JO palikimas....“.

Vilniaus mažasis teatras taip pat prabilo apie Lietuvių režisieriaus netektį.

„Tai jis įpūtė dvasią didžiam Mažajam teatrui, išugdė talentingų aktorių kartas ir metų metus jaudino teatro žiūrovų širdis savo kuriamais spektakliais, iki šiol rodomais pilnose teatrų salėse.

Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei", – rašoma teatro pranešime feisbuke.

Į sukrėtusį įvykį sureagavo ir režisierius Marius Ivaškevičius.

„Paskutinis Rimo Tumino spektaklis, Tel Avive pastatyta „Ana Karenina“, birželio 1–2 dienomis bus rodomas Rygos Dailes teatre. Nežinau, ar tai įmanoma, bet būčiau laimingas, jei jis galėtų užsukti ir į Vilnių. Jei ne, važiuosiu į Rygą. O šiandien taip jau lemtingai sutapo, kad Mažajame teatre rodomas mūsų „Madagaskaras“. Eisiu bent iš užkulisių paklausyti ir atsisveikinti, palydėti Rimą į atsarginę Lietuvą anapus“, – socialiniame tinkle savo mintimis dalijosi M. Ivaškevičius.

Labiausiai atsimenamas režisieriaus vaidmenyje

R. Tuminas gimė 1952 m. Kelmės rajone. Nors nuo pat mažens vyras demonstravo nepaprastą nuojautą scenos menų srityje, jis savo vietą atrado užkulisiuose, o jei tiksliau, režisieriaus kėdėje.

1970–1974 m. studijavo televizijos režisūrą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, o dar po ketverių metų baigė režisūrą A. Lunačiarskio teatro meno institute.

Kiek vėliau ir pats patapo šios srities dėstytoju. Nuo 1981 m. dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Vaidybos ir režisūros katedroje, vėliau ir Vilniaus dailės akademijoje.

1979–1990 m. Lietuvos dramos teatro režisierius, o 1995–1998 m. ir šio teatro vadovas. Tais pačiais 1990 m. jis buvo ne tik Lietuvos dramos teatro režisierius, bet ir Vilniaus mažojo teatro steigėjas, vadovas.

2007–2022 m. buvo Valstybinio akademinio J. Vachtangovo teatro Maskvoje meno vadovu.

Pelnė pagarbą teatro bendruomenėje

Per visą savo karjerą R. Tuminas bendradarbiavo ne tik su žinomais dramaturgais, bet ir aktoriais, prodiuserių komandomis, taip pelnydamas susižavėjimą ir pagarbą teatro bendruomenėje.

Lietuvių režisierius garsėjo ir pastatytų spektaklių gausa – iš viso jis pastatė daugiau nei 50 spektaklių. Jo darbai buvo rodomi ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiausiuose pasaulio teatruose.

Kūryboje režisierius rėmėsi istorine ir kultūrine atmintimi, plėtojamos vaikystės, namų, teatro temos, derinama romantinė pasaulėjauta ir subtili ironija, ekscentrika ir psichologinio teatro principai, įvairūs stiliai ir žanrai.

Spektakliams būdingas teatrališkumas, atvira forma, improvizacija.

Už atliktus darbus R. Tuminas pelnė ne vieną apdovanojimą. 1994 m. jis apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, o 1998 m. – LDK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.

Tuo tarpu 2021 m. gruodį Lietuvos režisieriui skirta Rusijos vyriausybinė premija.

Tiesa, apie R. Tuminą sukurti ir dokumentiniai filmai „Pakeliui į prieplauką“ (2014, režisierė Ramunė Sakalauskaitė) ir „Rimo Tumino Islandija“ (2022, 3 dalys, režisierius J. Lozoraitis).

Persekiojo ir skandalai

Dėl savo pasisakymų Rusijos žiniasklaidai 2021-aisiais režisierius buvo sulaukęs nemažai kritikos. Tada duodamas interviu Rusijos televizijai R. Tuminas pareiškė nesureikšminantis Lietuvos okupaciją lėmusio Motolovo ir Ribentropo pakto bei nelaikantis rusų okupantais.

Nors Lietuvoje kilo pasipiktinimas dėl tokios menininko pozicijos, R. Tuminas tai pavadino prieš jį įvykdyta provokacija, sakydamas, kad paskelbta tik dalis jo žodžių, bei sakė paprašęs televizijos paneigimo su pilnu interviu įrašu bei tekstu.

Rusijai 2022-ųjų vasarį pradėjus karą Ukrainoje, Vilniaus mažasis teatras su teatro įkūrėju ir meno vadovu R. Tuminu nutraukė darbo sutartį.